Robotai — kiek toli jie pažengę?
Robotai — kiek toli jie pažengę?
IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO JAPONIJOJE
ROBOTAI. Koks vaizdas iškyla prieš akis išgirdus šį žodį? Vieniems robotai — draugiški, paslaugūs bičiuliai arba padėjėjai, kitiems — grėsmę keliantys mechaniniai aparatai, kurie savo dirbtiniu intelektu pranoksta žmogų ir vieną dieną galbūt jį pakeis. Vis dėlto daugeliui robotai labiau siejasi su moksline fantastika, nei su realiu gyvenimu.
Kiek robotai paplitę šiandien? Remiantis 2006 metais pateiktais Tarptautinės robotų technikos federacijos duomenimis, pasaulyje naudojama apie milijonas pramoninių robotų, beveik pusė jų — Azijoje. Kodėl robotų paklausa tokia didelė?
Ką robotai veikia
Įsivaizduokite darbininką, kuris visada būna darbe, niekada nerodo nepasitenkinimo ir nepavargdamas pajėgia dirbti po 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Pramoniniai robotai kaip tik ir yra tokie darbininkai — jie kepte kepa automatizuotus elektrinius prietaisus bei namų ūkio reikmenis. Taigi robotai puikiai pateisina savo pavadinimą, kilusį iš čekų kalbos žodžio robota, reiškiančio „priverstinis darbas“. Apskaičiuota, kad 2005-aisiais automobilių gamyboje dešimčiai darbininkų teko vienas robotas!
Tačiau robotai darbuojasi jau ne tik gamyklose. Dabar į juos montuojami tokie įrenginiai kaip garso atpažinimo programinė įranga, giroskopai, belaidė duomenų perdavimo įranga, globalinė padėties nustatymo sistema (GPS) ir įvairiausi sensoriai: šilumos, slėgimo jėgos, ultragarso, chemikalų ir radiacijos. Galingesni ir universalesni nei kada nors anksčiau robotai daro tai, ką jais atlikti prieš keletą metų atrodė neįmanoma. Štai keli pavyzdžiai.
▪ Paslaugų sferoje. Vienoje Didžiosios Britanijos ligoninėje robotas atlieka vaistininko pareigas. Jis per keletą sekundžių mechaninėmis rankomis suranda ir išdalija vaistus. Daug robotų darbuojasi ir JAV pašto tarnyboje. Jie rūšiuoja, kelia ir vieną ant kito krauna padėklus su siuntiniais. Yra robotų, kurie gyvates primenančiais čiuptuvais gali pasiekti uždaras erdves, pavyzdžiui, lėktuvo sparnų vidų, jas apžiūrėti ir esant reikalui ką pataisyti.
▪ Vietoje draugo. Japonijoje, vienuose slaugos namuose, pagyvenę pacientai vienas po kito glostinėja mielą pūkuotą ruoniuką — robotą. Šis reaguoja į prisilietimą, šviesą, garsą bei temperatūrą ir netgi į tai, kaip yra laikomas. Jis geba mėgdžioti tikrą gyvūną ir atsakydamas į dirgiklius murkia, mirksi akimis ir judina plaukmenis. Manoma, jog šis robotas tenkina vieną svarbiausių žmogaus poreikių — turėti draugų, ir yra naudojamas kaip terapijos priemonė.
▪ Medicinoje. Trirankis robotas palinkęs virš paciento. O už kelių metrų chirurgas pro didžiulio valdymo pulto ieškiklį įdėmiai stebi trimatį paciento širdies vaizdą. Chirurgas valdo roboto rankas, kai šis kerpa ir siuva, operuodamas blogai funkcionuojantį širdies vožtuvą. Taip invazija į žmogaus organizmą būna minimali, nes dėl itin tikslių roboto judesių ligonis patiria menkesnę traumą, mažiau nukraujuoja ir greičiau sveiksta.
▪ Namų ūkyje. Pakanka nuspausti mygtuką ir disko pavidalo robotas pradeda siurbti jūsų grindis. Atviras erdves jis valo plačiais spiraliniais judesiais ir slenka pasieniui, ilgainiui „įsimindamas“ kambario išplanavimą. Aptikęs laiptus, jų vengia. Baigęs darbą robotas automatiškai sustoja ir grįžta į pakartotinio įkrovimo stotį. Dabar pasaulyje naudojami apie du milijonai šitokių dulkių siurblių.
▪ Kosmose. Judrus šešiaratis robotas, pavadintas Spirit, tyrinėja Marso paviršių. Prie „rankų“ prijungtais mokslinės paskirties instrumentais bei įrankiais jis tiria grunto bei uolienos sudėtį. Borto aparatūra Spirit yra perdavęs per 88500 Marso vaizdų, tarp jų: planetos paviršiaus, kraterių, debesų, dulkių audrų, saulėlydžių. Tai vienas iš šiuo metu Marse tebesidarbuojančių robotų.
▪ Paieškos ir gelbėjimo operacijose. Po rūkstančiais Pasaulio prekybos centro bokštų griuvėsiais, tarp karščiu alsuojančių deformuotų plieno sijų ir betono nuolaužų kalnų 17 krepšinio kamuolio dydžio robotų pasklido ieškoti likusių gyvų žmonių. Nuo to laiko šios paskirties robotai gerokai patobulinti. Žemiau matote vieną iš jų.
▪ Po vandeniu. Autonominius povandeninius aparatus mokslininkai naudoja tirti paskutinei mažiausiai ištirtai erdvei — vandenyno gelmėms. Šitie robotai yra automatiškai valdomi savaeigiai. Jie naudojami ir paieškų operacijoms bei remonto darbams: tikrina telekomunikacijų kabelius, stebi banginius ir valo vandenyną nuo minų.
Kiek robotai panašūs į žmones?
Šimtmečius žmonės svajojo sukurti robotą, panašų į save. Bet kokia techniškai nereali ši svajonė! „Tai, kiek žinių reikia pagaminti superkompiuterius, pastatyti dangoraižius ar net suprojektuoti ištisus miestus, nublanksta, palyginus su užduotimi sukurti aparatą, kuris turėtų panašią kaip žmogaus motoriką, dirbtinį regėjimą, uoslę, klausą, lytėjimą ir šalia viso to kažką artimo žmogaus intelektui“, — buvo rašoma žurnale Business Week.
Štai kad ir palyginti paprasta užduotis padaryti į žmogų panašų robotą, kuris sugebėtų vaikščioti. Japonijos inžinieriai po 11 metų alinančių tyrinėjimų bei tobulinimų, išleidę be galo daug milijonų dolerių, 1997-ųjų rugsėjį pateikė šį stulbinantį technikos laimėjimą. Nuo tada tokių robotų gamyboje pasiekta dar daugiau: dabar jie gali lipti laiptais, bėgti, šokti, nešti ant padėklo daiktus, stumti vežimėlį ir net patys atsistoti, jei nugriūva!
Ko laukti ateityje?
Kokia robotų ateitis? Pastaruoju metu JAV nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo administracija kuria „robonautą“ — į žmogų panašų robotą, gebantį atlikti pavojingas užduotis kosmose. Bilas Geitsas, vienas iš gerai žinomų personalinių kompiuterių technologinės revoliucijos lyderių, sako, jog greičiausiai „robotams teks svarbus vaidmuo teikiant pagyvenusiems žmonėms fizinę pagalbą ir net palaikant jiems draugiją“.
Panašių ateities vizijų pateikia ir Japonijos valdžia. Viename oficialiame pranešime teigiama, jog 2025-aisiais visuomenėje šalia žmonių egzistuos ir robotai. Jie tarnaus slaugytojais, padės auginti vaikus ir atliks namų ruošos darbus. Tyrinėtojai tikisi, kad dar iki 2050-ųjų pamatysime visą robotų futbolo komandą, laiminčią rungtynes su žmonėmis. Be to, viliamasi, kad per keletą artimiausių dešimtmečių bus išrasti aparatai, savo pajėgumu pranoksiantys žmogaus smegenis.
Kad ir kokios drąsios būtų prognozės, ne kiekvienas į jas žiūri taip optimistiškai. Apie technines kliūtis dirbtinio intelekto tyrinėtojas Džordanas B. Polakas sakė: „Mes nepakankamai įvertiname, kokia puiki programuotoja yra Motina Gamta.“
Kiek toli pažengs robotai, parodys laikas. Tačiau aišku viena: jie niekada nesugebės mylėti, rodyti išminties, teisingumo ir galios taip kaip žmonės. Kodėl? Biblijoje aiškiai sakoma, jog iš visų gyvų būtybių pagal Dievo atvaizdą sukurtas tiktai žmogus (Pradžios 1:27). Žmonės nėra bejausmiai viską apskaičiuojantys aparatai. Jie turi valios laisvę, yra sąmoningi ir geba garbinti Dievą. Tegul šis suvokimas paskatina mus artintis prie savo Kūrėjo, Dievo Jehovos! (Jokūbo 4:8)
[Iliustracijų šaltinių nuorodos 16 puslapyje]
Courtesy Aaron Edsinger
Courtesy OC Robotics
[Iliustracijų šaltinių nuorodos 17 puslapyje]
Courtesy AIST
© 2008 Intuitive Surgical, Inc.
Courtesy iRobot Corp.
[Iliustracijų šaltinių nuorodos 18 puslapyje]
Viršuje: NASA/JPL-Solar System Visualization Team; kairėje: NASA/JPL/Cornell University
© The RoboCup Federation
Greg McFall/NOAA/Gray’s Reef National Marine Sanctuary
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 19 puslapyje]
© 2007 American Honda Motor Co., Inc.