Biblijos požiūris

Dievas — kas jis yra?

„DIEVAS yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“, — aiškinama Biblijoje. Šis teiginys atskleidžia svarbią tiesą, kas yra Dievas, — jis yra dvasia! (Jono 4:19-24) Vis dėlto Biblijoje Dievas aprašomas kaip asmuo. Jo vardas yra Jehova (Psalmyno 83:18, NW).

Kai kurie Biblijos skaitytojai dėl Dievo pavidalo jaučiasi kiek susipainioję. Jeigu jis yra nematoma dvasia, o ne materiali būtybė, kodėl daugybėje Biblijos ištraukų sakoma, jog Dievas turi akis, ausis, nosį, širdį, rankas, pirštus ir kojas? * Kas nors gali padaryti išvadą, kad Dievo kūnas panašus į mūsų, nes Biblijoje teigiama, jog žmogus sukurtas pagal jo paveikslą. Vis dėlto atidžiau patyrinėję, kas šioje knygoje rašoma, pamatysime, kad čia nėra jokios painiavos (Pradžios 1:26).

Kodėl Dievas apibūdinamas kaip turintis žmogiškųjų savybių?

Kad žmonės lengviau suprastų, kas Dievas yra, Biblijos rašytojai buvo įkvėpti Visagalį apibūdinti jį sužmoginant. Žmogaus pavidalo ir psichinių savybių priskyrimą kam kitam mokslininkai vadina antropomorfine raiška. Visa tai rodo, kokia ribota žmonių kalba, kai reikia nusakyti, kas yra tikrasis Dievas Jehova. Šitaip jį vaizduojant buvo stengiamasi pagauti esmę to, kas dangiška, ir ją perteikti žmonėms suprantama kalba. Tai nereiškia, kad viską turėtume suprasti tiesiogine prasme. Juk neparaidžiui suprantame ir tokius Biblijos posakius, kad Dievas yra „Uola“, „saulė“ arba „skydas“ (Pakartoto Įstatymo 32:4; Psalmyno 84:12 [84:11, Brb]).

Panašiai, norint pasakyti, kad žmogus, nors ir ribotai, atspindi tas pačias savybes, kokias tobulai rodo Jehova, Biblijoje teigiama, jog žmogus buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą. Suprantama, tai nereiškia, kad žmonės yra dvasios arba kad Dievas panašus į žmogų savo pavidalu.

Kas Dievas yra — vyras ar moteris?

Kaip nereikia paraidžiui suprasti Dievui apibūdinti jam priskiriamų žmogiškųjų savybių,  taip nereikia tiesiogiai suprasti Dievą esant vyrą, kai kalbant apie jį vartojama vyriškoji giminė. Skirtingos giminės būdingos fiziniams kūriniams, ir ši lingvistinė priemonė joms nusakyti atspindi, kokia ribota žmonių kalba, kai reikia tiksliai apibūdinti, kas yra Visagalis Dievas Jehova.

Biblijoje vartojamas žodis „Tėvas“ padeda suvokti, kad mūsų Kūrėją galima palyginti su mylinčiu, globėjišku, šeima besirūpinančiu tėvu — žmogumi (Mato 6:9). Tai nereiškia, kad Dievą ar net kitas dvasines būtybes turėtume įsivaizduoti kaip vyrą arba moterį. Tokio skiriamojo bruožo kaip giminė, turint omenyje lytį, jos neturi. Įdomu, kad Biblija leidžia suprasti, jog pašauktieji būti Kristaus bendrapaveldžiais jo dangaus Karalystėje nemano, jog tada, kai bus pašlovinti kaip dvasiniai Dievo sūnūs, išlaikys savo žmogiškąją lytį. Apaštalas Paulius jiems priminė, kad tuomet, kai tampama pašlovintais dvasiniais Dievo sūnumis, „nebėra nei vyro, nei moters“. Šie asmenys perkeltine prasme dar vadinami Avinėlio, Jėzaus Kristaus, „sužadėtine“. Visa tai pailiustruoja, kad žmogiškųjų savybių, priskiriamų Dievui, jo viengimiam Sūnui Jėzui ir kitoms dvasinėms būtybėms, neturėtume suprasti paraidžiui (Galatams 3:26, 28; Apreiškimo 21:9; 1 Jono 3:1, 2).

Teisingai suvokdami, koks yra vyro vaidmuo, Dievą Biblijos rašytojai pavaizdavo kaip vyriškosios giminės asmenį. Jie suprato, kad vyras, deramai atliekantis savo pareigas, tinkamai atspindi Jehovos meilingą tėvišką rūpinimąsi savo žemiškaisiais vaikais (Malachijo 3:17; Mato 5:45; Luko 11:11-13).

Ryškiausia Dievo savybė

Nors Aukščiausiasis Visavaldis yra dvasia, jis niekada nesilaiko nuošaliai, neapsigaubia paslapties skraiste, nėra neprieinamas. Tai, kad Dievas yra dvasia, nėra neperžengiama kliūtis nuoširdiems asmenims, norintiems pažinti ir branginti jo savybes: meilę, galią, išmintį bei teisingumą. Šios savybės akivaizdžiai matomos iš jo kūrinijos ir, beje, taip pat nusako, koks jis yra (Romiečiams 1:19-21).

Tačiau geriausiai Dievo asmenybę apibūdina jo ryškiausia savybė — meilė. Dievo meilė tokia išskirtinė, kad su ja tapatinamas jis pats (1 Jono 4:8). Pastaroji savybė apima ir kitas Dievui būdingas savybes: gailestingumą, atlaidumą, kantrumą (Išėjimo 34:6; Psalmyno 103:8-14; Izaijo 55:7; Romiečiams 5:8). Taigi Jehova yra meilės Dievas ir kviečia mus, žmones, prie jo artintis (Jono 4:23).

[Išnaša]

AR ŽINOTE?

▪ Koks Dievo vardas? (Psalmyno 83:18, NW)

▪ Iš ko akivaizdžiai matomos Dievo savybės? (Romiečiams 1:19-21)

▪ Kokia ryškiausia Dievo savybė? (1 Jono 4:8)