Šeši patarimai, kaip pasiekti tikrąją sėkmę

TIKRĄJĄ sėkmę pasieksime radę patį geriausią gyvenimo kelią, kuris atsiveria taikant Dievo nustatytas normas ir derinasi su tuo, ką Dievas yra numatęs dėl mūsų. Kaip rašoma Biblijoje, kiekvienas taip gyvenantis bus „lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, o jo lapai nevysta. Kad ir ką jis darytų, jam sekasi“ (Psalmyno 1:3).

Taigi, nors esame netobuli ir darome klaidų, mūsų gyvenimas apskritai gali būti labai sėkmingas! Ar šitokia perspektyva jums atrodo patraukli? Jei taip, toliau pateikti šeši Biblijos principai gali padėti šį tikslą pasiekti, ir tai akivaizdžiai įrodo, kad Biblijos mokymuose tikrai sukaupta Dievo išmintis (Jokūbo 3:17).

1 Turėkite nuosaikų požiūrį į pinigus

„Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, [...] patys save drasko daugybe kančių“ (1 Timotiejui 6:10). Atkreipkite dėmesį, kad čia turima omenyje ne patys pinigai — jų reikia, kad išlaikytume save ir šeimą, — bet meilė pinigams. Dėl tokios meilės pinigai tampa žmogaus šeimininku, arba dievu.

Kaip matėme iš įžanginio straipsnio, tie, kas godžiai vaikosi pinigų, tikėdami, jog sėkmę atneš turtai, iš tikrųjų vejasi miražą. Jų laukia ne tik nusivylimas, bet ir daugybė kančių. Pavyzdžiui, nepaliaujamai siekdami turtų, vieni dažnai praranda ryšius su šeima ir draugais, kitiems trūksta miego — jei ne dėl darbo, tai dėl nerimo arba rūpesčių. „Darbininko miegas saldus, ar jis mažai ar daug valgė, o turtuolio perteklius neleidžia jam miegoti“, — sakoma Mokytojo 5:11.

Pinigai — ne tik negailestingas, bet ir klastingas šeimininkas. Jėzus kalbėjo apie „turto apgaulę“ (Morkaus 4:19). Kitaip sakant, turtai žada laimę, bet jos nesuteikia. Tik sukelia geismą jų turėti dar daugiau. „Pinigus mėgstantis niekada nepasisotina pinigais“, — rašoma Mokytojo 5:9.

Taigi meilė pinigams žmogų žlugdo ir galiausiai veda prie apmaudo, nusivylimo ar net nusikaltimų (Patarlių 28:20). Labiau su laime ir sėkme yra susijęs dosnumas, atlaidumas, moralinis tyrumas, meilė ir dvasingumas.

2 Ugdykitės didžiadvasiškumą

„Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35). Žmogus, retkarčiais darydamas gera kitiems, laimingas pasijunta trumpam. O puoselėdamas didžiadvasiškumą jis apskritai gali tapti laimingas. Žinoma, šią savybę galima rodyti įvairiai. Vienas geriausių ir dažnai labiausiai vertinamų būdų — kitiems skirti savo laiko.

Apžvelgęs keletą mokslinių darbų altruizmo, laimės ir sveikatos tema, tyrinėtojas Stivenas Dž. Poustas priėjo prie išvados, kad nesavanaudiškai rūpindamasis kitų gerove ir padėdamas kitiems asmuo gali prailginti savo gyvenimą, pagerinti savijautą, sustiprinti fizinę ir psichinę sveikatą, taip pat palengvinti depresiją.

Be to, kas pagal savo išgales dosniai duoda, pats dėl šito būtiniausių dalykų nestokoja. Patarlių 11:25 sakoma: „Dosnus žmogus turtėja, o kas pagirdo kitus, tas pats bus pagirdytas.“ Tai reiškia, jog tie, kurie iš tikrųjų yra  dosnios širdies — duoda nesitikėdami atlygio, — yra vertinami ir mylimi, ypač Dievo (Hebrajams 13:16).

3 Noriai atleiskite

„Atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite“ (Kolosiečiams 3:13). Šiais laikais žmonės dažniausiai nėra linkę kitiems atleisti; užuot atleidę, jie veikiau keršija. Kokios šitokio elgesio pasekmės? Į įžeidimą atsakoma įžeidimu, smurtas gimdo smurtą.

Tačiau tai dar gali būti ne viskas. „Ištyrę daugiau kaip 4600 žmonių nuo aštuoniolikos iki trisdešimties metų amžiaus“, — rašoma viename pranešime Monrealio (Kanada) laikraštyje The Gazette, mokslininkai „nustatė, [jog] kuo asmuo priešiškesnis, irzlesnis ir piktesnis“, tuo nesveikesni buvo jo plaučiai. Tam tikras žalingas poveikis tokiems žmonėms pasireiškė netgi stipriau nei rūkaliams! Taigi atlaidumas ne tik padeda geriau sutarti su kitais, bet ir yra geras vaistas!

Kaip galėtumėte pasidaryti atlaidesnis? Pradėkite nuo sąžiningos savityros. Ar kartais neliūdinate kitų? Ir argi nevertinate jų atlaidumo? Tai kodėl tada ir kitiems kilniaširdiškai neatleidus? (Mato 18:21-35) Be to, šiuo atžvilgiu svarbu ugdytis savitvardą. Skaičiuokite iki dešimties arba kaip nors kitaip pasistenkite atvėsti. Savitvardą laikykite ne silpnumo, o stiprybės požymiu. „Lėtas pykti yra geresnis už galiūną“, — sakoma Patarlių 16:32 (Brb). Būti „geresniam už galiūną“ — argi tai, tam tikra prasme, nėra sėkmė?

4 Laikykitės Dievo normų

„Viešpaties įsakymas aiškus; jis teikia akims šviesos“ (Psalmyno 19:9 [19:8, Brb]). Kitaip tariant, Dievo normos mums naudingos fiziniu, protiniu ir emociniu atžvilgiu. Be kita ko, jos mus saugo nuo žalingų įpročių: narkotikų vartojimo, girtuokliavimo, palaidumo, pomėgio žiūrėti pornografiją (2 Korintiečiams 7:1; Kolosiečiams 3:5). O juk šie dalykai gali privesti prie nusikaltimų, skurdo, nepasitikėjimo, šeimos iširimo, psichologinių bei emocinių problemų, ligų ir net belaikės mirties.

 Kita vertus, tie, kas laikosi Dievo normų, džiaugiasi glaudžiais tarpusavio santykiais, paremtais abipusiu pasitikėjimu, nestokoja savigarbos ir vidinės ramybės. Izaijo 48:17, 18 Dievas sako: „Mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti.“ Ir toliau priduria: „O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos.“ Taip, mūsų Kūrėjas trokšta mums paties geriausio. Jis nori mus vesti tikrosios sėkmės keliu.

5 Rodykite nesavanaudišką meilę

„Meilė ugdo“ (1 Korintiečiams 8:1). Ar galite įsivaizduoti gyvenimą be meilės? Kokia beprasmė ir liūdna būtų šitokia egzistencija! „Jei [...] neturėčiau meilės [kitiems], aš būčiau niekas, [...] nieko nelaimėčiau“, — rašė Dievo įkvėptas krikščionių apaštalas Paulius (1 Korintiečiams 13:2, 3).

Čia kalbama ne apie meilę tarp priešingos lyties asmenų, kuri, beje, irgi turi savo vietą, o apie daug daugiau apimančią, ilgiau trunkančią meilę, pagrįstą Dievo principais * (Mato 22:37-39). Be to, šitokia meilė ne pasyvi — priimama iš kitų, bet aktyvi — ją kitiems rodome patys. Toliau Paulius tęsė, kad tokia meilė yra kantri ir maloninga. Ji nėra pavydi, besididžiuojanti ar išpuikusi. Ji nesavanaudiškai rūpinasi kitų gerove, lengvai neįsižeidžia ir yra atlaidi. Tokia meilė ugdanti. Dar daugiau — ji padeda mums sėkmingai palaikyti gerus santykius su kitais, ypač su šeimos nariais (1 Korintiečiams 13:4-8).

Tėvams mylėti vaikus reiškia rodyti jiems nuoširdų prieraišumą ir nustatyti aiškias Biblija pagrįstas moralės normas bei kitokio elgesio ribas. Vaikai, auginami tokioje aplinkoje, džiaugiasi saugumu ir tvirta šeima, jaučiasi tikrai mylimi ir vertinami (Efeziečiams 5:33—6:4; Kolosiečiams 3:20).

Džekas, jaunuolis iš Jungtinių Valstijų, augo šeimoje, kuri taikė Biblijos principus. Išėjęs gyventi savarankiškai jis tėvams rašė: „Viena, ko visada stengiausi laikytis, — tai [Biblijos] priesako: „Gerbk savo tėvą ir motiną, [...] kad [...] tau sektųsi“ (Pakartoto Įstatymo 5:16). Ir man išties sekasi. Dabar geriau nei bet kada anksčiau suvokiu, jog taip yra todėl, kad jūs labai stengėtės mane auklėti su meile. Ačiū už nepailstamą triūsą ir visa, ką man davėte mane augindami ir auklėdami.“ Jei turite vaikų, kaip jaustumėtės gavęs tokį laišką? Argi jūsų širdis neprisipildytų džiaugsmo?

Principais pagrįsta meilė taip pat „su džiaugsmu pritaria tiesai“ — dvasinei tiesai, užrašytai Biblijoje (1 Korintiečiams 13:6; Jono 17:17). Štai vienas pavyzdys: pora, turinti santuokinių problemų, nusprendžia perskaityti ir apmąstyti Jėzaus žodžius iš Morkaus 10:9: „Ką Dievas sujungė [santuokos  saitais], žmogus teneperskiria!“ Dabar jiems reikia ištirti savo širdis. Ar tikrai džiaugiasi Biblijos tiesa? Ar santuoką laiko šventa kaip ir Dievas? Ar noriai stengiasi problemas spręsti su meile? Jei taip, jie gali savo santuoką padaryti laimingą ir tada galės ja džiaugtis.

6 Suvokite savo dvasinius poreikius

„Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mato 5:3, NW). Žmonės, kitaip nei gyvūnai, geba suprasti ir vertinti dvasinius dalykus. Todėl mums kyla klausimų: koks gyvenimo tikslas? ar yra Kūrėjas? kas atsitinka žmogui, kai šis miršta? kas mūsų laukia ateityje?

Visame pasaulyje milijonai nuoširdžių žmonių suprato, jog atsakymai į šiuos klausimus yra Biblijoje. Štai paskutinis klausimas susijęs su tuo, ką Dievas yra numatęs žmonijai. Kokie gi jo ketinimai šiuo atžvilgiu? Ogi paversti žemę rojumi, kur Dievą mylintys ir jo nustatytas normas gerbiantys žmonės gyvens per amžius. Psalmyno 37:29 (Brb) sakoma: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai.“

Be abejo, mūsų Kūrėjas nori, kad sėkme džiaugtumės ne tik laikinai — kokius 70 ar 80 metų. Jis trokšta, kad amžinai būtume laimingi! Todėl dabar jums metas sužinoti apie savo Kūrėją. Jėzus pasakė: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Įgiję pažinimą ir pritaikydami ką sužinoję pamatysite, jog „Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša“ (Patarlių 10:22, Brb).

[Išnaša]

[Rėmelis 7 puslapyje]

KOKIE DAR PRINCIPAI GALI PADARYTI JŪSŲ GYVENIMĄ SĖKMINGĄ

▪ Pagarbiai bijokite Dievo. „Pagarbi Viešpaties baimė — išminties pradžia“ (Patarlių 9:10).

▪ Išmintingai rinkitės draugus. „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“ (Patarlių 13:20).

▪ Venkite nesaikingumo. „Girtuoklis ir rijūnas taps skurdžiais“ (Patarlių 23:21).

▪ Nesiekite keršto. „Niekam neatmokėkite piktu už pikta“ (Romiečiams 12:17).

▪ Būkite darbštus. „Kas nenori dirbti, tenevalgo!“ (2 Tesalonikiečiams 3:10).

▪ Taikykite aukso taisyklę. „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (Mato 7:12).

▪ Valdykite liežuvį. „Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto“ (1 Petro 3:10).

[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]

MEILĖ — PUIKUS VAISTAS

Gydytojas ir medicinos knygų bei straipsnių autorius Dinas Ornišas rašo: „Sergame ar sveikstame, liūdime ar džiaugiamės, kenčiame ar atsigauname — visų pirma priklauso nuo meilės ir šiltų santykių su kitais. Jei taip veiktų koks nors naujas vaistas, kone visi šalies gydytojai paskirtų jį pacientams. Nepaskirti jo būtų nusikalstamas aplaidumas.“

[Rėmelis/iliustracijos 9 puslapyje]

IŠ NEVILTIES Į SĖKMĘ

Kai Milanko tėvynėje, Balkanuose, prasidėjo karas, šis įstojo į armiją. Dėl drąsos, parodytos per karines operacijas, draugai Milanko praminė Rembo — vieno smurtinio filmo herojaus vardu. Tačiau, matydamas korupciją ir veidmainystę, karine sistema Milanko ilgainiui nusivylė. Jis rašo: „Todėl ėmiau girtuokliauti, rūkyti, vartoti narkotikus, lošti iš pinigų ir paleistuvauti. Smukau vis žemiau ir nemačiau kelio atgal.“

Tuo kritiniu savo gyvenimo momentu Milanko pradėjo skaityti Bibliją. Vėliau, lankydamasis pas vieną giminaitį, pamatė Jehovos liudytojų leidžiamą žurnalą Sargybos bokštas. Milanko patiko, kas jame buvo rašoma, ir jis netrukus pradėjo studijuoti Bibliją su liudytojais. Biblijos tiesa padėjo jam rasti laimės ir tikrosios sėkmės kelią. „Tai man suteikė naujų jėgų, — sako Milanko. — Atsikračiau visų ydų, išsiugdžiau naują asmenybę, pasikrikštijau ir tapau Jehovos liudytoju. Dabar esu romus, todėl tie, kas mane pažinojo anksčiau, jau vadina nebe Rembo, o Kiškučiu — kaip kad vaikystėje.“