Žvilgsnis į žmogaus organizmą be skalpelio

KOMPIUTERINIŲ technologijų, matematikos ir kitose mokslo srityse nuolat daroma pažanga, tad diagnozuojant tam tikras ligas skalpelis užleidžia vietą nechirurginiams metodams. Be rentgenografijos, kuri taikoma jau daugiau kaip šimtmetį, nechirurginius ligų diagnozavimo metodus papildė kompiuterinė tomografija (KT), pozitroninė tomografija (PET), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir ultragarso diagnostika, arba echoskopija. * Kokiu principu šie tyrimo metodai veikia? Koks jų šalutinis poveikis sveikatai? Kokie jų privalumai?

Rentgenografija

Kokiu principu veikia? Rentgeno spindulių bangos yra trumpesnės už šviesos, tad gali prasiskverbti pro audinius. Kada kokia nors kūno dalis paveikiama rentgeno spinduliais, tankesni audiniai, pavyzdžiui, kaulai, spindulius sugeria ir nuotraukoje, vadinamoje rentgenograma, išeina šviesūs. Minkšti audiniai — pilkšvi. Rentgeno spinduliai dažnai naudojami nustatant dantų, kaulų, krūties, krūtinės ląstos ligas. Kad atskirtų tokio pat tankumo greta esančius audinius, gydytojas ligoniui gali suleisti rentgenokontrastinės medžiagos kontrastui išryškinti. Dabar rentgeno nuotraukos paverčiamos skaitmeninėmis ir jas galima žiūrėti kompiuterio ekrane.

Pavojai. Yra nedidelė tikimybė, kad bus pakenkta ląstelėms ir audiniams, tačiau pavojus paprastai gerokai mažesnis, palyginti su nauda. * Jeigu moteris laukiasi, ji turėtų iš anksto pasakyti apie tai savo gydytojui. Rentgenokontrastinės medžiagos, pavyzdžiui, jodas, gali sukelti alerginę reakciją. Todėl jei esate alergiškas jodui ar jūros produktams, kuriuose yra šio elemento, pasakykite savo gydytojui arba rentgenografiją atliekančiam specialistui.

Nauda. Rentgenografija greita, paprastai neskausminga, palyginti nebrangi ir ją gan lengva atlikti. Tad ji ypač pravarti darant mamogramą ir nustatant diagnozę, kai reikia skubaus gydymo. Organizme radiacijos po rentgenografijos nelieka ir šalutinis poveikis paprastai nepasireiškia. *

 Kompiuterinė tomografija

Kokiu principu veikia? Kompiuterinėje tomografijoje rentgeno spinduliai panaudojami daug plačiau ir patys spinduliai yra didesnio intensyvumo. Tomografe įtaisyti specialūs detektoriai. Ligonis guldomas ant stalo ir šis įvažiuoja į angą aparate. Vaizdai gaunami siauram pluoštui daugybės rentgeno spindulių ir detektoriams sukantis aplink ligonį. Šitą procesą galima palyginti su duonos raikymu plonučiukėmis riekelėmis ir kiekvienos jų fotografavimu. Kompiuteryje tos „riekelės“ surenkamos ir matomi detalūs skersiniai organizmo pjūviai. Naujausi kompiuteriniai tomografai žmogaus organizmą tiria spirališkai — taip procesas paspartėja. Kadangi tomografu gaunami vaizdai labai išsamūs, KT taikoma krūtinės ląstai, pilvo ertmei, kaulams tirti, taip pat įvairių rūšių vėžiui bei kitoms ligoms diagnozuoti.

Pavojai. Atliekant KT radiacijos dozės didesnės nei darant įprastas rentgeno nuotraukas. Tad nors tikimybė dėl to susirgti vėžiu nėra didelė, ji gan reali, todėl šio tyrimo naudą ir pavojus derėtų kruopščiai pasverti. Kai kuriems ligoniams pasireiškia alerginė reakcija į rentgenokontrastines medžiagas, kuriose paprastai būna jodo. Be to, retais atvejais gali būti pakenkta inkstams. Jeigu buvo panaudotos rentgenokontrastinės medžiagos, krūtimi maitinančios motinos turėtų išlaukti parą ar ilgiau ir tik tuomet vėl gali maitinti.

Nauda. Neskausminga ir neinvazinė kompiuterinė tomografija suteikia tikslios ir smulkios informacijos, kurią kompiuteriai paverčia trimačiais vaizdais. Tokia tomografija gana sparti, nesudėtinga ir gali išgelbėti daugybę gyvybių, padėdama nustatyti vidinius sužeidimus. Kompiuteriniai tomografai nepaveikia medicininių įtaisų, implantuotų į organizmą.

Pozitroninė tomografija

Kokiu principu veikia? Atliekant PET radioaktyvi medžiaga įvedama į junginius, paprastai esančius ir žmogaus organizme, dažniausiai gliukozę, ir tada šie suleidžiami į organizmą. Vaizdas gaunamas audiniams spinduliuojant pozitronus — teigiamą elektros krūvį turinčias daleles. Pozitroninė tomografija veikia pagal principą, kad vėžinės ląstelės suvartoja daugiau gliukozės nei sveikosios, vadinasi, pritraukia daugiau radioaktyvios medžiagos. Todėl ligos pažeistas audinys išspinduliuoja daugiau pozitronų, o šie galutiniame vaizde pasimato įvairiais atspalviais ar skirtingu ryškumu.

Kompiuterinė ir magnetinio rezonanso tomografija parodo organų ir audinių formą bei struktūrą, o iš PET nuotraukų galima suprasti, kaip viskas funkcionuoja, tad pakitimus įmanoma nustatyti šiems dar tik prasidėjus. PET neretai atliekama kartu su kompiuterine tomografija, tad susieti vaizdai dar informatyvesni. Tačiau pozitroninė tomografija gali būti netiksli, jeigu ligonis prieš tyrimą bus valgęs arba jeigu kraujyje cukraus kiekis viršija normą, galbūt dėl cukrinio diabeto. Be to, radioaktyvumas išlieka labai neilgai, tad tyrimas turi būti atliktas per trumpą laiką.

 Pavojai. Kadangi radioaktyvios medžiagos naudojama labai nedaug ir jos radioaktyvumas trumpalaikis, radiacijos gaunama mažai. Vis dėlto ji gali būti pavojinga vaisiui, todėl nėščios moterys turėtų pasakyti apie tai savo gydytojui ir gydytojui radiologui. O vaisingo amžiaus moterys gali būti paprašytos duoti kraujo arba šlapimo, kad būtų ištirta, ar nesilaukia. Jeigu PET atliekama kartu su kompiuterine tomografija, dera atsižvelgti ir į pastarosios keliamus pavojus.

Nauda. Pozitroninė tomografija parodo ne tik organų bei audinių formą, bet ir kaip jie funkcionuoja, tad šis tyrimas gali padėti nustatyti problemas, kol dar audinio struktūros pakitimų neįmanoma įžvelgti KT ar MRT.

Magnetinio rezonanso tomografija

Kokiu principu veikia? Magnetinio rezonanso tomografijoje naudojamasi galingu magnetiniu lauku, radijo bangomis (ne rentgeno spinduliais) ir kompiuteriu, kad būtų gauti labai detalūs kone visų vidaus organų skerspjūviai. Tie vaizdai padeda gydytojams žmogaus organizmą kuo smulkiausiai ištyrinėti ir ligą nustatyti taip, kaip neįmanoma jokiais kitais metodais. Pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografas yra vienas iš kelių aparatų, kuriuo galima pažvelgti per kaulą, — taip atsiveria puiki galimybė tirti smegenis ir kitus minkštuosius audinius.

Ligoniai per pačią procedūrą turi gulėti nejudėdami. Kadangi atliekant tyrimą ligonis guli gan siauroje aparato ertmėje, kai kuriems pasireiškia klaustrofobija. Tačiau dabar tokios baimės kamuojamiems ar nutukusiems žmonėms sukurti atviri MR tomografai. Aišku, į tyrimų kabinetą neleidžiama įsinešti jokių metalinių daiktų, pavyzdžiui, tušinukų, laikrodžių, papuošalų, plaukų smeigtukų, neturi būti jokių metalinių užtrauktukų, taip pat kredito kortelių ar kitų magnetiniam poveikiui jautrių daiktų.

Pavojai. Jeigu naudojamos kontrastinės medžiagos, yra šioks toks alerginės reakcijos pavojus, bet jis mažesnis nei atliekant rentgenografiją ir KT, kai kontrastinių medžiagų sudėtyje esama jodo. Kitokio pavojaus ligoniui šis tyrimas nekelia. Kadangi tyrimui naudojamas galingas magnetinis laukas, ligoniams, turintiems chirurginių implantų ar  kokių nors metalinių skeveldrų po sužalojimų, MRT greičiausiai nebus įmanoma atlikti. Tad jeigu jums paskirtas MRT, būtinai pasakykite gydytojui arba MRT specialistui apie tuos dalykus.

Nauda. Atliekant MRT, žalingos radiacijos nenaudojama. Be to, šis tyrimas itin praverčia nustatant audinio pažeidimus, ypač jeigu jį užstoja kaulas.

Echoskopija

Kokiu principu veikia? Echoskopija — tai tyrimas garso bangomis, kurių dažnis viršija žmogaus girdos viršutinę ribą. Kada bangos pasiekia tą vietą, kur audinio tankis kitoks, kaip, pavyzdžiui, audinio paviršiaus, jos atsispindi. Kompiuteris išanalizuoja grįžtančias bangas ir ekrane galima matyti dvimatį arba trimatį organo vaizdą: jo gylį, dydį, formą, tankį. Žemo dažnio bangomis galima gauti giliau esančių vidaus organų vaizdus. Ultraaukštieji dažniai leidžia ištirti paviršinius organus, pavyzdžiui, akis, arba odos sluoksnius, o tai gali padėti nustatyti odos vėžį.

Gydytojas dažniausiai naudojasi rankiniu įtaisu, vadinamu keitikliu. Ištepęs odą skaidria želatina, jis vedžioja keitiklį virš tos vietos, kurią reikia ištirti. Kompiuterio ekrane iškart pasirodo vaizdas. Mažą keitiklį prireikus galima pritvirtinti prie zondo, ir šį pro kūno ertmę įstumti į organizmą, kad būtų atlikti tam tikri vidaus tyrimai.

Kitas prietaisas, vadinamas Doplerio aparatu, jautriai reaguoja į judėjimą, tad naudojamas kraujo tėkmei tirti. Jis gali praversti tiriant organus ir diagnozuojant vėžį, nes augliai turi nenormaliai daug kraujagyslių.

Echoskopija padeda gydytojams nustatyti įvairiausius sutrikimus, pradedant širdies vožtuvų ydomis ir baigiant guzeliais krūtyje, įžvelgti simptomų priežastis, išsiaiškinti, kokia vaisiaus sveikata. Kita vertus, kadangi ultragarso bangas atspindi dujos, šitas tyrimas menkai naudingas tiriant kai kurias pilvo ertmės sritis. Be to, vaizdas nėra toks ryškus, kaip gaunamas kitokiais tyrimo metodais, pavyzdžiui, rentgenografija.

Pavojai. Ultragarsas iš esmės nežalingas, jeigu jis naudojamas tinkamai, vis dėlto tai yra tam tikra energijos forma ir ji gali pažeisti audinius, taip pat ir vaisiaus. Todėl derėtų atminti, kad nėščiai moteriai daryti echoskopiją gali būti pavojinga.

Nauda. Šis tyrimo metodas yra prieinamas daugumai, neinvazinis ir gan nebrangus. Be to, rezultatų nereikia laukti — vaizdas matomas iškart.

Ateities technika

Šiuo metu moksliniai tyrinėjimai iš esmės nukreipti jau turimai diagnostinei technikai tobulinti. Pavyzdžiui, mokslininkai kuria MR tomografus, kurie skleis gerokai silpnesnį magnetinį lauką nei dabartiniai — taip sumažės tyrimų savikaina. Be to, dabar kuriamas naujas tyrimo metodas, vadinamas molekuline diagnostika. Šiuo metodu bus galima aptikti pokyčius molekulių lygyje, ir tai suteikia vilčių užčiuopti pačias ligos užuomazgas ir ją išgydyti.

Dėl visos šios vaizdo gavimo technikos mažiau bereikia skausmingų, pavojingų ir net nereikalingų diagnostinių operacijų. Kadangi ligos nustatomos ir gydyti pradedamos anksčiau, rezultatai būna kur kas geresni. Vis dėlto tokia įranga yra brangi — kai kurie aparatai kainuoja kelis milijonus litų.

Žinoma, užbėgti ligai už akių yra išmintingiau nei ją diagnozuoti ir gydyti. Tad tausokite savo sveikatą tinkamai maitindamiesi, reguliariai mankštindamiesi, pakankamai ilsėdamiesi ir išlaikydami optimistinį požiūrį. „Linksma širdis — geras vaistas“, — rašoma Patarlių 17:22.

[Išnašos]

[Rėmelis 13 puslapyje]

 KIEK GAUNAMA RADIACIJOS?

Radiacijos gauname kasdien: mus veikia kosminiai spinduliai, taip pat gamtoje esančios radioaktyvios medžiagos, pavyzdžiui, radono dujos. Toliau palyginimui pateikiame duomenis, kurie padės įvertinti riziką, susijusią su medicininiais tyrimais. Matavimo vienetas — milisivertas.

Penkių valandų skrydis lėktuvu: 0,03 mSv

Per dešimt dienų iš aplinkos gaunama radiacija: 0,1 mSv

Viena dantų rentgeno nuotrauka: 0,04—0,15 mSv

Viena įprasta krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka: 0,1 mSv

Viena mamograma: 0,7 mSv

Viena kompiuteriniu tomografu padaryta nuotrauka: 8 mSv

Jeigu jums bus atliekamas tyrimas, drąsiai klauskite savo gydytojo ar radiologo tikslesnės informacijos apie apšvitos dozę, taip pat išsiaiškinkite bet kokius jums nerimą keliančius klausimus.

[Iliustracija 11 puslapyje]

Rentgenografija

[Iliustracija 12 puslapyje]

KT

[Šaltinio nuoroda]

© Philips

[Iliustracija 12 puslapyje]

PET

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy Alzheimer’s Disease Education and Referral Center, a service of the National Institute on Aging

[Iliustracija 13 puslapyje]

MRT

[Iliustracija 14 puslapyje]

Echoskopija