Kai sėkmė apgaulinga

Vos perkopusi per dvidešimt ji jau buvo nepaprastai garsi ir labai turtinga dainininkė. Tokioje jaunystėje taip išgarsėti ir praturtėti pavyksta tik nedaug kam. Bet paskui viskas ėmė eiti blogyn. Po dviejų nenusisekusių santuokų jai teko gydytis alkoholikų ir narkomanų reabilitacijos centruose. Viskas jos gyvenime ėmė slysti iš rankų.

DEJA, šios jaunos moters istorija jau nieko nestebina; žiniasklaida tragiškų pasakojimų apie įžymybes pateikia gana dažnai. Net konservatyvesniame verslo pasaulyje, regis, sėkmę pagavę žmonės gyvenimu toli gražu nesidžiaugia. Viename laikraštyje apie niujorkiečius, įkopusius į finansinės sėkmės aukštumas, buvo rašoma: „Spaudimas siekti vis didesnio pelno griauna karjerą, skiria šeimas ir sukuria palankią dirvą narkotikų prekeiviams. [...] Nors gaudami rekordines premijas kai kurie Volstrito bankininkai jaučiasi neįveikiami, kitiems dėl įtampos pakrinka nervai, o kai kas net visai nusirita į dugną.“

Ar šitokios problemos kyla dėl to, kad laimės ir sėkmės žmonės siekia eidami ne ta linkme? Suprantama, mums reikia tam tikro finansinio saugumo. Bet ar sėkmė priklauso nuo to, kiek turto sukaupiame? Faktai rodo ką kita. Pavyzdžiui, Kinijoje atlikus vieną tyrimą paaiškėjo, jog paskutiniu metu, nors gyventojų vidutinės pajamos padidėjo 250 procentų, žmonės yra mažiau patenkinti gyvenimu.

Vadinasi, tikroji sėkmė turi būti matuojama kažkuo svarbesniu už pasaulietinę karjerą, turimo namo, automobilio arba laikrodžio vertę. Ar ne išmintingiau tikrąją sėkmę vertinti visapusiškai atsižvelgiant į žmogaus asmenybę, principus, gyvenimo siekius? Tarkim, vienas gali būti sumanus ir įtakingas, bet žemos moralės, nieko nemylintis ir neturintis tikrų draugų. Kitas, galbūt garsus ir turtingas, mintimis grįždamas į prabėgusius metus susimąsto: „Kam visa tai? Kokia mano gyvenimo prasmė?“

Todėl logiška manyti, kad, norint būti iš tiesų laimingam, reikėtų sutelkti dėmesį į kai ką daug svarbesnio, taip pat vadovautis teisingais principais. Tuomet toks žmogus jaus vidinę ramybę, turės savigarbą ir gerbs kitus. Be to, sieks tikslo, kuris pranoksta asmeninius interesus ir teikia gyvenimui prasmę bei pasitenkinimą. „Kokie tie principai ir koks tas tikslas?“ — gal kas paklaus. Ar atsakyti į šiuos klausimus galime patys? O gal atsakymų turime ieškoti kur kitur? Tai aptarsime kituose straipsniuose.

[Rėmelis 3 puslapyje]

IŠKREIPTAS POŽIŪRIS Į SĖKMĘ

Anot medikų, vis daugiau jaunų sportininkų, norėdami pasiekti aukštų rezultatų, griebiasi žalingų preparatų, didinančių fizinį pajėgumą. Interneto tinklalapyje Education Update pranešama: „Kai neseniai per vieną apklausą koledžo studentų buvo paklausta: „Ar vartotumėte steroidus, jeigu žinotumėte, kad tuomet laimėsite rungtynes ar būsite priimtas į komandą, bet per penkerius metus labai pakenksite savo sveikatai?“, kone visi atsakė teigiamai. O paklausus: „Jei žinotumėte, kad per penkerius metus mirsite?“, vis tiek teigiamai atsakė 65 procentai apklaustųjų.“