Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar Žemėje baigiasi vanduo?

Ar Žemėje baigiasi vanduo?

Ar Žemėje baigiasi vanduo?

Uzbekų patarlė byloja: „Baigiasi vanduo — baigiasi ir gyvenimas.“ Kai kurie žinovai pasakytų, kad šie žodžiai veikiau yra pranašystė, negu liaudies išmintis. Kasmet dėl antisanitarinių sąlygų ir užteršto vandens miršta apie du milijonai žmonių, iš jų 90 procentų — vaikai.

KAIP vandens gaunate jūs? Ar užtenka atsukti čiaupą ir vanduo ima tekėti? O gal, kaip įprasta kai kuriuose kraštuose, turite sukarti ilgą kelią, stovėti eilėje ir paskui nešti namo sunkų kibirą šio nepaprastai vertingo skysčio? Ar sugaištate po kelias valandas kasdien vien tam, kad turėtumėte vandens skalbimui ir maisto gaminimui? Šitaip trūksta vandens ir šitaip sunku juo apsirūpinti daugelyje šalių! Knygoje Water Wars—Drought, Flood, Folly, and the Politics of Thirst Dajan Reins Vord nurodo, kad 40 procentų pasaulio gyventojų „vandens semiasi iš netoli jų namų esančių šulinių, upių, tvenkinių ar balų“. Yra šalių, kur moterys užtrunka net iki šešių valandų, kol aprūpina savo šeimyną vandeniu: eina jo prisipilti ir parvelka indus, kurie pilni sveria apie 20 kilogramų.

Tikrovė tokia, kad daugiau nei trečdalis žmonijos išgyvena sunkią vandens ir sanitarijos krizę. Ši problema ypač opi Afrikos žemyne. Čia šeši iš dešimties gyventojų neturi net tinkamos išvietės, o pagal vieną Pasaulinės sveikatos organizacijos pranešimą, tai veiksnys, dėl kurio „bakterijos, virusai ir parazitai, esantys žmogaus išmatose, užteršia vandens telkinius, dirvožemį, maistą“. Pranešime tęsiama, jog šitokia tarša, „sudaro sąlygas plisti tokioms ligoms kaip cholera, schistosomatozė bei trachoma, ir yra viena iš pagrindinių priežasčių susirgimo diarėja, kuri besivystančiose šalyse pagal nusineštų vaikų gyvybių skaičių užima antrą vietą“.

Mūsų laikais vandenį vadina skystuoju auksu, XXI amžiaus nafta. Deja, pasaulio šalys švaisto šį vertingą išteklių taip beatodairiškai, kad pagrindinės jų upės, galima sakyti, jau nebeturi ką nešti į jūras. Dėl dirbamos žemės drėkinimo ir vandens garavimo senka didelės upės, tokios kaip Koloradas vakarinėje JAV dalyje, Jangdzė Kinijoje, Indas Pakistane, Gangas Indijoje ir Nilas Egipte. Kas daroma vandens krizei sušvelninti? Kaip ši problema bus galutinai išspręsta?

[Rėmelis/iliustracija 3 puslapyje]

VANDENS IŠTEKLIAI PAVOJUJE

▪ Aralo jūra centrinėje Azijoje 1960-aisiais buvo ketvirtas pagal dydį ežeras Žemėje. Iki 2007-ųjų ji sumažėjo 90 procentų (Scientific American).

▪ Penketas Didžiųjų ežerų JAV ir Kanadoje — Eris, Huronas, Mičiganas, Ontarijas ir Aukštutinis — senka „gąsdinančiu greičiu“ (The Globe and Mail).

▪ Buvo laikas, kai Denilikvino miesto malūnas Australijoje sumaldavo grūdų tiek, kad jų užtekdavo 20 milijonų žmonių. Tačiau dabar ryžių derlius sumažėjo 98 procentais ir 2007-ųjų gruodį malūnas buvo uždarytas. Kodėl? „Dėl šešerių ilgų sausros metų“ (The New York Times).

[Iliustracija]

Laivas, paliktas ant išdžiūvusios Aralo jūros dugno

[Šaltinio nuoroda]

© Marcus Rose/Insight/Panos Pictures

[Rėmelis/žemėlapiai 4 puslapyje]

„IŠSEMIAMOS UPĖS IR UPELIAI“

„Čado ežerą Afrikoje, kurį anksčiau lengvai pastebėdavo Žemės orbita skriejantys kosmonautai, dabar iš kosmoso sunku įžiūrėti. Ežeras, aplink kurį yra Čado, [Kamerūno], Nigerio ir Nigerijos valstybės, nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio sumažėjo 95 procentais. Dėl vis didėjančio vandens poreikio dirbamai žemei drėkinti išsemiamos upės ir upeliai, kurie maitina ežerą. Viskas gali baigtis tuo, kad netrukus Čado ežeras visiškai išnyks, ir būsimos kartos galės tik spėlioti, kur jo būta“ (Plan B 2.0—Rescuing a Planet Under Stress and a Civilization in Trouble, autorius Lesteris R. Braunas).

[Žemėlapiai]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Vanduo

☒ Augmenija

□ Sausuma

1963 m.

NIGERIS

ČADAS

Čado ežeras

NIGERIJA

KAMERŪNAS

2007 m.

NIGERIS

ČADAS

Čado ežeras

NIGERIJA

KAMERŪNAS

[Šaltinio nuoroda]

NASA/U.S. Geological Survey