Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar kremuoti palaikus tinkama?

Ar kremuoti palaikus tinkama?

Biblijos požiūris

Ar kremuoti palaikus tinkama?

Vieni mano, jog kremacija — palaikų sudeginimas — yra nepagarba mirusiojo kūnui ir jo atminimui. Jų požiūriu, dėl pagoniškos šio papročio kilmės tie, kurie tvirtina garbinantys Dievą, kremacijos turėtų vengti. Kiti įsitikinę, jog palaikus kremuoti visiškai priimtina ir kilnu. Ką šiuo klausimu manote jūs?

BIBLINIAIS laikais palaikus buvo įprasta laidoti. Štai Abraomas savo žmoną Sarą palaidojo oloje. Jėzaus kūnas buvo paguldytas kape, iškaldintame uoloje (Pradžios 23:9; Mato 27:60). Ar Biblijoje nurodoma, kad vienintelis būdas tinkamai pasirūpinti mirusiojo palaikais — juos palaidoti? Ar ši knyga leidžia suprasti, kad senovėje Dievo tarnams palaikų deginimas buvo nepriimtinas?

Rodo Dievo nepalankumą?

Skaitant Bibliją, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nemažai joje aprašytų įvykių liudija, jog paprastai sudegindavo palaikus tų, kurie buvo praradę Dievo palankumą. Pavyzdžiui, Mozės įstatyme pasakyta: jeigu kurio nors Jehovos kunigo duktė paleistuvautų, įvykdžius mirties bausmę, ji „turi būti sudeginta ugnyje“ (Kunigų 20:10; 21:9). Taip izraelitai pasielgė ir su Achanu bei jo šeima, kai dėl šio žmogaus nepaklusnumo Dievui pralaimėjo mūšį prie Ajo. Tautiečiai juos užmušė „akmenimis ir po to sudegino“ (Jozuės 7:25, Brb). Kai kurie mokslininkai teigia, jog šitaip buvo elgiamasi su asmenimis, kurie mirė užsitraukę Dievo nemalonę. Sudeginant palaikus, matyt, būdavo parodoma, kad tokie piktadariai prarado teisę būti palaidoti garbingai.

Vėliau karalius Jošijas, ėmęsis valyti Judą nuo stabmeldystės, įsilaužė į Baalui aukojusių kunigų kapus ir tų kunigų kaulus sudegino ant jų aukurų (2 Metraščių 34:4, 5). Ar tokie pavyzdžiai rodo, kad tuos, kurių palaikai sudeginami, Dievas buvo pasmerkęs? Kaip matome iš kitų Biblijos pasakojimų, taip teigti būtų neteisinga.

Filistinai, mūšyje nukovę Izraelio karalių Saulių, šio ir trijų jo sūnų lavonus pasityčiodami pakabino ant Bet Šeano sienos. Tačiau izraelitai iš Jabeš Gileado, išgirdę apie tokį palaikų išniekinimą, juos nuėmė, sudegino ir kaulus palaidojo (1 Samuelio 31:2, 8-13). Neįsigilinus gali pasirodyti, jog šis atvejis tik patvirtina, kad kremacija kažkaip siejasi su nepagarba mirusiajam. Juk Saulius irgi buvo nedoras — kovojo prieš Jehovos pateptąjį Dovydą ir žuvo neatgavęs Dievo malonės.

Tačiau atkreipkime dėmesį, kas žuvo drauge su Sauliumi, — vienas iš jo sūnų, Jehonatanas. Su šio palaikais buvo pasielgta kaip ir su Sauliaus. Jehonatano nepavadintum nusidėjėliu. Priešingai, jis buvo artimas Dovydo draugas ir sąjungininkas. Izraelitai žinojo, kad Jehonatanas „veikė [...] kartu su pačiu Dievu“ (1 Samuelio 14:45). Kai Dovydui pranešė, kaip pasielgė Jabeš Gileado vyrai, šis juos pagyrė ir jiems padėkojo: „Būkite Viešpaties palaiminti, nes parodėte ištikimą meilę savo valdovui Sauliui.“ Akivaizdu, jog Dovydo nė kiek netrikdė tai, kad Sauliaus ir Jehonatano palaikai buvo sudeginti (2 Samuelio 2:4-6).

Prikėlimui ne kliūtis

Biblija aiškiai moko, kad Jehova Dievas sugrąžins gyvybę daugybei dabar miegančiųjų mirties miegu (Mokytojo 9:5, 10; Jono 5:28, 29). Apie metą, kai mirusieji grįš gyventi, Apreiškimo knygoje pranašiškai sakoma: „Jūra atidavė savo numirėlius, o mirtis ir mirusiųjų pasaulis atidavė savuosius“ (Apreiškimo 20:13). Kad tai įvykdytų, Visagaliam Dievui neturi reikšmės, ar žmogaus kūnas buvo palaidotas, sudegintas, nuskendo jūroje, buvo suėstas žvėrių ar sunaikintas atominio sprogimo.

Ką daryti su palaikais, Biblijoje konkrečiai nenurodoma. Jehova kremacijos nelaiko netinkama. Tačiau, suprantama, laidotuvės turi būti kilnios ir atspindėti pagarbą mirusiajam.

Vis dėlto sprendimui, kaip tai daryti, gali turėti įtakos vietiniai laidojimo papročiai. Tie, kas tvirtai laikosi Biblijos principų, tikrai nenori bereikalingai papiktinti aplinkinių. Nederėtų mirusiojo laidoti ir taip, kad kam nors pasirodytų, jog tikime klaidingais religiniais mokymais, pavyzdžiui, sielos nemirtingumu. Nors atsižvelgti į minėtus dalykus tinkama, kaip pasielgti su savo ar artimųjų palaikais, galiausiai sprendžia pats asmuo ar šeima.

AR ŽINOTE?

▪ Kurio Biblijoje paminėto ištikimo Dievo garbintojo palaikai buvo sudeginti? (1 Samuelio 31:2, 12)

▪ Kaip Dovydas atsiliepė apie tuos, kurie pasirūpino Sauliaus palaikais? (2 Samuelio 2:4-6)

▪ Kas rodo, jog žmogus nepasidaro nevertas prikėlimo vien todėl, kad jo palaikai buvo kremuoti? (Apreiškimo 20:13)

[Anotacija 11 puslapyje]

Ką daryti su palaikais, Biblijoje konkrečiai nenurodoma