Reikšminga mokslo paslaptis atskleista

ĮRAŠO KALBA

Reikšminga mokslo paslaptis atskleista

NARAI, 1901 metais žvalgydami netoli Antikiteros salos (Graikija) paskendusį laivą, atrado lobį. Tuo laivu keliavo senovės romėnų pirkliai, be kita ko, gabenę marmuro ir bronzos skulptūrų bei sidabro monetų iš Pergamo. Tyrinėtojai iš monetų nustatė, jog laivas, tikriausiai plaukęs į Romą, nuskendo tarp 85 ir 60 m. p. m. e.

Nuo pat atradimo tos istorinės vertybės tebesaugomos Atėnų nacionaliniame archeologijos muziejuje. Tačiau 2005-aisiais tyrinėtojus į muziejų patraukė ne skulptūros ir ne monetos. Juos sudomino vienas bronzinis mechanizmas, įtaisytas maždaug batų dėžutės dydžio mediniame korpuse. Šis radinys, žinomas kaip Antikiteros prietaisas, verčia visiškai kitaip pažvelgti į senovės civilizacijų mokslo pasiekimus. Jis vadinamas „sudėtingiausiu iš žinomų senovės pasaulio prietaisų“.

Tad kokia jo paskirtis? Ir kodėl jis toks svarbus?

Paslaptingas radinys

Iš jūros dugno iškelto daikto korpusas buvo labai sutrūnijęs ir padengtas nuosėdomis. Per beveik 2000 metų jis pasidarė panašus į žalsvą uolieną. Kadangi visus sužavėjo skulptūros, iš pradžių tuo paslaptingu objektu niekas per daug nesidomėjo.

1902-aisiais vienas graikų archeologas, apžiūrėjęs tą istorinį radinį, pamatė, jog šis turi keletą dalių — įvairių dydžių krumpliaračių su kruopščiai išpjautais trikampiais krumpliais. Prietaisas priminė laikrodį, bet, mokslininkų manymu, laikrodžio mechanizmas pradėtas plačiau naudoti tik prieš kokius 700 metų, todėl ši versija atrodė neįtikima.

Viename straipsnyje apie Antikiteros prietaisą rašoma, jog „istorikai iš esmės netiki, kad [graikai prieš maždaug 2000 metų] galėjo turėti taip tiksliai padarytų krumpliaračių, kurie sujungti į pavarą perduotų judesį nuo vieno veleno kitam“. Nepaisant to, buvo manoma, jog šis radinys yra tam tikros rūšies astroliabija — prietaisas, kurį paprastai naudodavo platumai nustatyti pagal dangaus kūnų padėtį.

Tačiau daug kas įrodinėjo, kad mechanizmui, kuriam 2000 metų, tokie krumpliaračiai pernelyg sudėtingi. Taigi buvo manoma, jog šitas prietaisas su sudužusiu laivu veikiausiai neturi nieko bendra. Kita vertus, vienas mokslininkas iškėlė prielaidą, kad tai gali būti legendinis Archimedo mechaninis dangaus sferos modelis. Pirmame amžiuje p. m. e. Ciceronas tą išradimą apibūdino kaip planetariumą — mechaninį modelį, kuriuo labai sumažintu masteliu galima pavaizduoti Saulės, Mėnulio ir penkių planetų, matomų plika akimi, judėjimą. Vis dėlto, nesant aiškių šią versiją patvirtinančių įrodymų, įsigalėjo nuostata, jog tai — astroliabija.

Ištirtas kruopščiau

1958-aisiais prietaisą tyrinėjo Derikas de Sola Praisas, kvalifikuotas fizikas, vėliau tapęs istorijos profesoriumi. Mokslininkas padarė išvadą, kad šiuo prietaisu buvo galima apskaičiuoti tiek jau vykusius, tiek būsimus astronominius reiškinius, pavyzdžiui, artimiausią Mėnulio pilnatį. Jis suprato, jog skalės padalos rodo dienas, mėnesius ir zodiako ženklus. Jo manymu, kitados būta ir besisukančių rodyklių, kurios rodė dangaus kūnų padėtį atitinkamu momentu.

Praisas nustatė, kad didžiausias krumpliaratis buvo skirtas rodyti Saulės judėjimą; vienas jo apsisukimas aplink ašį atitiko Saulės metus. Jeigu kitas krumpliaratis, sujungtas su pirmuoju, rodė Mėnulio judėjimą, tai tų dviejų ratų krumplių skaičiaus santykis turėjo atspindėti graikų sampratą apie jo skriejimą savo orbita.

1971 metais Praisas ištyrė mechanizmą rentgeno spinduliais. Rezultatai patvirtino jo prielaidas. Šis prietaisas buvo sudėtingas astronominis skaičiuotuvas. Praisas schematiškai pavaizdavo, kaip, jo nuomone, mechanizmas veikė, ir 1974-aisiais paskelbė apie savo atradimą. Jis rašė: „Ko nors panašaus į šį prietaisą nėra išlikę niekur kitur. [...] Iš viso to, ką žinome apie helenistinio laikotarpio mokslą ir techniką, turėtume manyti, kad tokio prietaiso nė negalėjo būti.“ Tuo metu Praiso darbas pelnyto pripažinimo nesulaukė. Tačiau jo tyrinėjimus tęsė kiti.

Pažvelgta kitomis akimis

2005-aisiais straipsnio pradžioje minėta tyrinėtojų grupė mechanizmą ištyrė pažangiausiu didelės skiriamosios gebos kompiuteriniu tomografu, kuriuo galima matyti trimatį vaizdą. Šie tyrimai padėjo naujai suvokti prietaiso veikimo principą. Pasukus rankenėlę, mažiausiai 30 tarpusavyje sujungtų krumpliaračių suaktyvindavo rodykles trijose skalėse korpuso priekyje ir gale. Taip būdavo galima numatyti astronominius ciklus — tarp jų užtemimus — ir susieti juos su Olimpinių bei kitų panheleninių žaidynių ketverių metų ciklu. Žaidynės paprastai būdavo vienas iš orientyrų laikui skaičiuoti.

Kodėl šita informacija buvo tokia svarbi? Tam yra keletas priežasčių. Senovėje žmonėms astronomija buvo labai reikšminga, nes pagal Saulę ir Mėnulį sudarydavo kalendorius, kuriais žemdirbiai vadovavosi pasirinkdami sėjos laiką. Jūreiviai pagal žvaigždes vesdavo laivus. Graikijoje astronominiai reiškiniai darė didžiulę įtaką tiek visuomeninių institucijų veiklai, tiek žmonių gyvenimui. Tačiau astronominio pobūdžio informacija buvo vertinama ir dar dėl vienos priežasties.

„Senovės babiloniečiams buvo labai svarbu nustatyti, kada vyks užtemimas, nes šį reiškinį jie laikė blogu ženklu, — rašo vienas iš Antikiteros prietaiso tyrinėtojų Martinas Alenas. — Iš tikrųjų toks prietaisas galėjo būti vienas iš politinių įrankių, padedančių valdovams viešpatauti. Netgi daroma prielaida, jog apie panašius mechanizmus taip mažai žinoma galbūt dar ir dėl to, kad jie buvo laikomi karine arba politine paslaptimi.“

Be kita ko, šis prietaisas liudija, jog graikų astronomija ir matematika — mokslai, pagrįsti ilgametėmis babiloniečių tradicijomis, — buvo daug labiau pažengę į priekį, nei galime įsivaizduoti. Žurnale Nature rašoma: „Senovinis Antikiteros prietaisas ne tik verčia abejoti, ar teisingos mūsų prielaidos apie technikos raidą bėgant šimtmečiams, bet ir padeda kitomis akimis pažvelgti į pačią istoriją.“

[Rėmelis 26 puslapyje]

KAS JĮ PADARĖ?

Antikiteros prietaisas negalėjo būti vienintelis egzempliorius. „Jame nieko nėra padaryta klaidingai, — rašo Martinas Alenas. — Kiekviena mechaninė detalė turi savo paskirtį. Nėra jokių nereikalingų skylių ar dalių, rodančių, jog meistras, darydamas prietaisą, dar koregavo jo konstrukciją. Iš to galima spręsti, kad kažkiek tokių prietaisų buvo pagaminta jau anksčiau.“ Tad kas gi šį prietaisą padarė? Ir kur dingo kiti panašūs gaminiai?

Naujausi tyrimai padėjo perskaityti mėnesių pavadinimus skalėje, skirtoje užtemimams numatyti. Žodžių kilmė — korintietiška. Tyrinėtojams tai leidžia daryti išvadą, kad prietaisas buvo pagamintas ir naudojamas tam tikroje kultūrinėje aplinkoje. Mokslo žurnale Nature teigiama: „Labiausiai tikėtina, kad pagrindiniais pretendentais į autorystę galima laikyti korintiečius, gyvenusius kolonijomis Graikijos šiaurės vakaruose arba Sirakūzuose, Sicilijos saloje. Jeigu šiuo prietaisu buvo naudojamasi pastarojoje vietovėje, visiškai įmanoma, kad jis mena Archimedo laikus.“

Kodėl nėra išlikę daugiau panašių prietaisų? „Bronza — vertingas lydinys, kurį labai dažnai perdirbdavo, — rašo Alenas. — Todėl senovinių daiktų iš jos aptinkama itin retai. Dauguma istoriškai reikšmingų bronzos dirbinių rasta būtent po vandeniu, kur perdirbėjams jie buvo neprieinami.“ „Mes turime tiktai šį [egzempliorių], — sako vienas tyrinėtojas, — nes metalo laužo rinkėjai jo negalėjo pasiekti.“

[Schema/iliustracijos 25 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Atgamintų Antikiteros prietaiso detalių paskirtis

1. Priekinė skalė rodė Mėnulio fazes, Saulės ir Mėnulio padėtį. Taip pat — dieną ir mėnesį pagal Saulės kalendorių bei Saulės (ir matomų planetų) judėjimą zodiako žvaigždynų atžvilgiu

2. Viršutinė galinė skalė rodė sąsają tarp Mėnulio mėnesių, Saulės metų ir panheleninių žaidynių datų

3. Apatinė galinė skalė rodė numatomus Saulės ir Mėnulio užtemimus

[Iliustracijos]

Vaizdas iš priekio

Vaizdas iš galo

[Šaltinio nuoroda]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Taip galbūt atrodė galinė išorinė plokštė

[Šaltinio nuoroda]

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 24 puslapyje]

ATSIBUSKITE!