DŽONAS, gyvenantis Jungtinėse Valstijose, dirbo konsultantu ir sparčiai kopė karjeros laiptais. Dar visai jaunas jis apkeliavo pasaulį ir užsidirbo daug pinigų. Jiedu su žmona turėjo gražų namą ir gyveno ištaigingai. Daugelio manymu, jiems nusišypsojo laimė.

Dar vienas atvejis. Iš daugiau kaip 5000 pretendentų Kostas * pateko tarp 80 priimtų mokiniais į vieną žinomą Europos banką. Vos per kelerius metus jį kelissyk paaukštino pareigose, paskui paskyrė vadovauti vienam iš pagrindinių skyrių kitame banke. Po kurio laiko Kostas, per metus jau uždirbdamas daugiau, nei daugelis per visą gyvenimą, to darbo atsisakė ir įsteigė savo bendrovę. Jis jautėsi laimingas.

Tačiau abu šie vyrai nė neabejoja, kad esama laimės, didesnės už tą, kurią teikia turtai. Štai Džonas dabar savanoriškai moko žmones Biblijos tiesų ir padeda jiems artintis prie Dievo. „Patyriau, kad turtai laimės neatneša, — sako Džonas. — Kai stengiesi jų įgyti ir juos išlaikyti, niekam kitam beveik nelieka laiko. Antra vertus, kai laikaisi Biblijos principų, esi  daug laimingesnis — sėkmingiau klostosi santuokinis gyvenimas, turi dvasios ramybę ir švarią sąžinę.“

Kosto nuomonė panaši: „Dievas nenori, kad vaikytumės prabangos. Esu tvirtai įsitikinęs — jeigu iš Dievo gauname daugiau nei mums reikia kasdieniams poreikiams, tai mus įpareigoja šiuos materialinius išteklius panaudoti pagal jo valią.“ Pastaruoju metu Kostas su šeima pradėjo mokytis kitos kalbos, kad galėtų daugiau žmonių mokyti Biblijos tiesų. Jis sako: „Patyrėme, jog duodami jaučiamės laimingesni nei gaudami“ (Apaštalų darbų 20:35).

Tiek Džonas, tiek Kostas patys įsitikino, jog laimė, kurią teikia dvasinės dovanos, daug vertingesnė už tą, kurią gali atnešti materialiniai turtai. Harvardo universiteto profesorius Danielius Gilbertas pabrėžia, jog psichologijos specialistai, kurie „dešimtmečius tyrinėja sąsają tarp turto ir laimės, dažniausiai prieina prie išvados, kad turtas daro žmogų laimingesnį tik tol, kol padeda išsikapstyti iš apgailėtino skurdo ir pasiekti viduriniosios klasės lygį“. Tačiau jis priduria, kad „nuo tada turtas didesnės laimės jau neteikia“.

„Kai žmogus pakyla aukščiau skurdo ribos, — taikliai pasakė vienas apžvalgininkas, — didėjančios pajamos stebėtinai mažai beturi ką bendra su asmenine laime.“ Praėjusio amžiaus pradžioje vienas korespondentas, imdamas interviu iš plieno gamybos pradininko, tuo metu vieno turtingiausių žmonių pasaulyje Endru Karnegio, gavo įsimintiną pamoką. „Pavydėti man nėra ko, — sakė Karnegis. — Ką man begali padėti turtai? Esu šešiasdešimtmetis, ir mano skrandis nebevirškina maisto.  Atiduočiau visus savo milijonus, kad tik galėčiau būti jaunas ir sveikas.“

Toliau korespondentas pasakoja: „Ponas Karnegis staiga nusisuko ir tyliu, kupinu neapsakomo kartėlio balsu pasakė: „Jei galėčiau sudaryti sandėrį kaip Faustas, taip ir padaryčiau. Mielai parduočiau bet ką, kad tik vėl galėčiau gyventi.“ Kitas multimilijonierius, naftos magnatas Dž. Polis Getis, vėliau išreiškė tokią pat nuomonę: „Pinigai nebūtinai susiję su laime. Veikiau su nelaime.“

Jūs tikriausiai visiškai sutiksite su Biblijos rašytoju, kuris meldė: „Neduok man nei skurdo, nei turtų, tik suteik kasdienės duonos, kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas tas Viešpats?’ — arba, būdamas skurde, vogčiau ir paniekinčiau savo Dievo vardą“ (Patarlių 30:8, 9).

Senovės Izraelio karalius Saliamonas sakė: „Tapau didis. [„Ir turtingesnis už“, Skv] visus buvusius prieš mane Jeruzalėje.“ Tačiau pridūrė: „Visa tai tik migla ir vėjų vaikymasis!“ Jo išvada tokia: „Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša“ (Mokytojo 2:9-11; 5:11, 12; Patarlių 10:22, Brb).

Suprantama, rasti tikrą ir ilgalaikę laimę galime tik deramai patenkinę savo dvasinius poreikius. Jei pirmiausia atsižvelgiame į Dievo valią, pamatysime, jog viskas gyvenime nušvinta kitomis spalvomis ir teikia daugiau pasitenkinimo.

Galime guostis, kad bus laikas, kai pinigai jau nebekels mums rūpesčių. Biblija garantuoja, jog ateityje godi ir išnaudotojiška komercija bus pašalinta visiems laikams (1 Jono 2:15-17). Įsigaliojus Dievo naujajai santvarkai, valdymas bus grindžiamas jo teisingais principais. Žemė taps rojumi, kaip Dievas ir numatė iš pradžių, kai čia sukūrė pirmąją žmonių porą. Kaip nuostabu bus matyti visoje žemėje vyraujant taiką, laimę ir meilę! (Izaijo 2:2-4; 2 Petro 3:13; 1 Jono 4:8-11)

Tuomet gyvenimas nebus pilkas ar nuobodus. Dievas ne tik laimins žmoniją dvasiškai, bet ir teiks materialinių gėrybių, nes įvykdys, ką buvo numatęs — žmonėms padovanos amžinąjį gyvenimą žemės rojuje. Mums garantuojama, jog tada turėsime kur kas daugiau nei tik pakankamai maisto, pastogę ir prasmingą darbą. Skurdo neliks nė pėdsako (Psalmyno 72:16; Izaijo 65:21-23; Michėjo 4:4).

Kiekvienas, kuris nuoširdžiai tiki Jehovą, Biblijos Dievą, nebus apviltas (Romiečiams 10:11-13). Tad kaip išmintinga dabar siekti to, kas teikia didesnę laimę nei turtai!