Žmogus, sudaręs pasaulio žemėlapį

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BELGIJOJE

1544-ųjų pradžioje Gerardas Merkatorius sėdėjo šaltoje, tamsioje kalėjimo kameroje, jausdamas, kad mirtis žvelgia jam į akis. Kodėl garsiausias XVI amžiaus kartografas pateko į tokią padėtį? Kad tai suprastume, pirmiausia geriau susipažinkime su šio žmogaus biografija bei laikais, kuriais jis gyveno.

MERKATORIUS gimė 1512 metais Rupelmonde, nedideliame uostamiestyje netoli Antverpeno (Belgija). Išsilavinimą įgijo Luveno universitete. Baigęs studijas gilinosi į Aristotelio mokymus, tačiau labai greit jį ėmė trikdyti tai, kad šio filosofo pažiūrų negalėjo suderinti su Biblijos teiginiais. Merkatorius rašė: „Kai supratau, jog Pradžios knygoje Mozės užrašytas pasakojimas apie pasaulio atsiradimą daugeliu atžvilgių neatitinka Aristotelio ir kitų filosofų požiūrio tuo klausimu, pradėjau abejoti visų jų teiginių teisingumu ir ėmiausi tyrinėti gamtos paslaptis.“

Merkatorius nenorėjo tapti filosofu, todėl studijas universitete nutraukė. Tačiau troškimas rasti įrodymų, patvirtinančių Biblijos teiginius apie pasaulio sukūrimą, šio žmogaus mintis užvaldė visam gyvenimui.

Patraukia geografija

1534-aisiais Merkatorius pradėjo lankyti matematiko Gema Frizijaus matematikos, astronomijos ir geografijos paskaitas. Be to, iš graverio ir gaublių gamintojo Gasparo van der Haideno galėjo mokytis graviravimo meno. XVI amžiaus pradžioje užrašus žemėlapiuose kartografai darė pusjuodžiu gotiškuoju rankraštiniu šriftu, todėl vietovių pavadinimams užrašyti labai stigo vietos. Merkatorius pasirinko naują vadinamąjį itališkąjį kursyvą, ypač pravertusį darant užrašus ant gaublių.

1536 metais Merkatorius drauge su Frizijumi ir Haidenu pradėjo daryti gaublį. Merkatorius atliko graverio darbą. Prie šio projekto sėkmės prisidėjo ir jo gražus rankraštinis šriftas. Šiuolaikinis Merkatoriaus biografas Nikolas Kreinas rašo, jog vienam kartografui „sieniniame žemėlapyje, kurio dydis prilygo žmogaus ūgiui, pavyko sutalpinti iki penkiasdešimties Amerikos vietovių pavadinimų, o Merkatorius ant gaublio, kurio skersmuo lygus atstumui tarp išskėstų rankų, užrašė iki šešiasdešimties“!

Išgarsėja kaip kartografas

1537 metais pasirodė Merkatoriaus pirmasis savarankiškas kūrinys — Šventosios žemės žemėlapis. Šiuo darbu jo autorius norėjo  prisidėti prie „aiškesnio abiejų testamentų supratimo“. XVI amžiuje Šventosios žemės žemėlapiai buvo visiškai netikslūs. Kai kurie teturėjo mažiau nei 30 vietovardžių. Negana to, daug jų būdavo pažymėti visai ne toje vietoje. Tačiau Merkatorius savo žemėlapyje nurodė per 400 vietovių! Be to, nubraižė maršrutą, kuriuo izraelitai, išėję iš Egipto, keliavo per dykumą. Daug Merkatoriaus amžininkų labai žavėjosi šio žemėlapio tikslumu.

Sėkmės padrąsintas kartografas 1538-aisiais išleido pasaulio žemėlapį. Iki tol kartografai apie Šiaurės Ameriką žinojo nedaug ir laikė ją nepažįstama tolima žeme. Nors geografinis pavadinimas „Amerika“ jau buvo žinomas, Merkatorius pirmas taip pavadino tiek Šiaurės, tiek Pietų Ameriką.

Merkatorius gyveno tais laikais, kai buvo tyrinėjami pasaulio vandenynai ir atrandama daug naujų žemių. Informacija, gauta iš jūreivių, neretai pasirodydavo prieštaringa, tad kartografų užduotis, galima sakyti, buvo neįvykdoma, nes užpildyti baltas dėmes tekdavo jiems patiems. Vis dėlto 1541-aisiais Merkatorius pasiekė savo tikslą padaryti „gerokai tikslesnį gaublį nei buvo ligi šiol“.

Apkaltintas erezija

Luvene, kur gyveno Merkatorius, buvo daug liuteronų. Apie 1536-uosius jis ir pats prijautė liuteronizmui, be to, vėliau šį tikėjimą, regis, išpažino ir jo žmona. 1544-ųjų vasarį Merkatorių drauge su kitais 42 Luveno gyventojais suėmė ir apkaltino rašius „įtartinus laiškus“. Tačiau galėjo būti ir taip, kad dviem Luveno universiteto teologams, Taperiui ir Latomusui, įtarimų sukėlė Merkatoriaus išleistas Šventosios žemės žemėlapis.  Abu jie anksčiau pirmininkavo Biblijos vertėjo Viljamo Tindelo, kuriam 1536-aisiais Belgijoje buvo įvykdytas mirties nuosprendis, teismui. Galbūt Taperis su Latomusu sunerimo dėl to, kad Merkatoriaus Šventosios žemės žemėlapis, kaip ir Tindelo Biblijos vertimas, skatino žmones skaityti Bibliją. Kad ir kokia buvo priežastis, Merkatorių įkalino jo gimtojo Rupelmondo pilyje.

Viena iš teisiamųjų, Antuanetė van Rusmals, paliudijo, jog Merkatorius ten, kur protestantai rinkdavosi skaityti Bibliją, niekada nesilankė. Pačią Antuanetę, kuri tokiose sueigose dalyvavo, palaidojo gyvą ir paliko lėtai uždusti. Po septynių mėnesių Merkatorių iš kalėjimo paleido, bet konfiskavo visą jo turtą. 1552-aisiais Merkatorius persikėlė į Duisburgą, kur religijos atžvilgiu buvo daugiau tolerancijos.

Pirmasis atlasas

Merkatorius ir toliau stengėsi apginti tai, kas apie sukūrimą rašoma Biblijoje. Didžiąją gyvenimo dalį jis paskyrė sintezei, arba tam, kad, jo paties žodžiais tariant, visą „dangaus ir žemės“ kūriniją „nuo pradžios iki dabar“ suvoktų kaip visumą. Šiam darbui jis tyrinėjo chronologiją ir geografinę informaciją.

1569-aisiais Merkatorius išleido svarbiausių istorinių įvykių sąrašą nuo Žemės sukūrimo. Tai buvo pirmoji jo sintezės dalis, pavadinta „Chronologija“. Autorius turėjo tikslą padėti skaitytojams suvokti savo vietą laiko ir istorinių įvykių tėkmėje. Kadangi į šią knygą Merkatorius įdėjo ir 1517 metais Liuterio pareikštą protestą prieš indulgencijas, Katalikų bažnyčia ją įtraukė į uždraustų leidinių sąrašą.

 Vėlesniais metais Merkatorius daug laiko skyrė graviruoti spausdinimo plokštėms, kurių reikėjo jo naujiems geografijos žemėlapiams. 1590-aisiais jį ištiko insultas. Dėl paralyžiaus Merkatorius nebegalėjo kalbėti ir valdyti kairiosios kūno pusės, todėl dabar dirbti jam pasidarė nepaprastai sunku. Tačiau kartografas tvirtai pasiryžo savo viso gyvenimo darbą padaryti iki galo ir tęsė jį iki pat mirties 1594-aisiais. Mirė būdamas 82 metų. Likusius penkis nebaigtus žemėlapius užbaigė jo sūnus Rumoldas. Visas Merkatoriaus žemėlapių rinkinys pasirodė 1595-aisiais. Tai buvo pirmasis žemėlapių rinkinys, pavadintas „Atlasu“.

„Atlase“ Merkatorius pateikė ir savo komentarus Pradžios knygos pirmajam skyriui. Juose gynė filosofų puolamą Dievo Žodžio autentiškumą. Pats Merkatorius šį savo mokslinį veikalą pavadino „tikslu, kurio siekė visą gyvenimą“.

„Didžiausias mūsų laikų geografas“

1606 metais Jodokusas Hondijus išspausdino papildytą „Atlaso“ leidimą daugeliu kalbų. Jo paklausa buvo didžiulė. XVI amžiaus kartografas Abrahamas Ortelijus Merkatorių išaukštino kaip „didžiausią mūsų laikų geografą“. Vėliau rašytojas Nikolas Kreinas jį pavadino „žmogumi, sudariusiu pasaulio žemėlapį“.

Merkatoriaus palikimas tebeteikia naudos ir mūsų laikais. Pavyzdžiui, kai ieškome informacijos kokiame atlase arba įsijungiame geografinės vietos nustatymo sistemos imtuvą, naudojamės darbo vaisiais Merkatoriaus — talentingo žmogaus, kuris visą gyvenimą stengėsi rasti savo vietą Dievo kūryboje.

[Rėmelis 21 puslapyje]

MERKATORIUS — UOLUS BIBLIJOS STUDIJUOTOJAS

Merkatorius tikėjo, kad žemė vėl taps vieta, kur klestės teisumas, taika ir gerovė. Jis parašė neišspausdintus Laiško romiečiams 1—11 skyrių komentarus, kur paneigė kalvinistų propaguojamą lemties idėją. Įdomu, kad Merkatorius taip pat nesutiko su Martynu Liuteriu ir tvirtino, jog žmogaus išsigelbėjimui, be tikėjimo, būtini darbai. Viename iš laiškų jis teigė, jog nuodėmė „padaroma ne dėl planetų išsidėstymo [astrologijos], ne dėl kokio nors Dievo duoto įgimto polinkio, bet dėl to, kad žmogus turi valios laisvę“. Savo laiškuose jis atmetė Romos katalikų dogmą dėl duonos ir vyno pavertimo Kristaus kūnu ir krauju, pareikšdamas, kad Jėzaus žodžius „tai yra mano kūnas“ reikėtų suprasti ne tiesiogine, bet simboline prasme.

[Rėmelis/iliustracija 22 puslapyje]

MERKATORIAUS PROJEKCIJA

Ar esate kada bandęs suploti apelsino žievę? Žinoma, to padaryti neįmanoma jos nedeformuojant. Tas pavyzdys pailiustruoja, su kokia problema susiduria kartografai, kai plokščiame žemėlapyje reikia suprojektuoti (Žemės) rutulį. Merkatorius tai išsprendė sukurdamas tam tikrą sistemą, dabar vadinamą Merkatoriaus projekcija. Šio metodo esmė ta, kad linijos, žyminčios platumą laipsniais, nuo pusiaujo link ašigalių išdėstomos proporcingais atstumais viena nuo kitos. Nors šitaip tiek atstumai tarp objektų, tiek pačių objektų dydžiai iškraipomi (ypač arčiau šiaurės ir pietų ašigalių), tai buvo vienas iš labai svarbių kartografijos atradimų. 1569-aisiais Merkatoriaus išleistas sieninis pasaulio žemėlapis — tikras šedevras, kuris labai padėjo jam išgarsėti kaip kartografui. Merkatoriaus projekcija vis dar naudojama sudarant jūrlapius. Tas pats principas taikomas ir geografinės vietos nustatymo sistemoje.

[Iliustracija]

Merkatoriaus projekciją galima palyginti su vaizdu, kurį gautume Žemės rutulio paviršių perkėlę ant perpjauto cilindro išklotinės

[Iliustracija 20 puslapyje]

Merkatoriaus Šventosios žemės žemėlapis (1537 m.); jame pažymėta per 400 vietovių

[Iliustracija 20, 21 puslapiuose]

Merkatoriaus pasaulio žemėlapis (1538 m.)

Atkreipkite dėmesį į užrašą „AMERI CAE“ abiejuose Amerikos žemynuose

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 19 puslapyje]

Antwerpen, Stedelijk Prentenkabinet

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 20 puslapyje]

Abu žemėlapiai: From the American Geographical Society Library, University of Wisconsin-Milwaukee Libraries