„Man per daug darbų!“

OLIMPINIAI atletai nesistengia siekti rekordų kasdien. Pavyzdžiui, sunkumų kilnotojai reguliariai treniruojasi su mažesniais svarmenimis ir taip ilgainiui įgauna jėgų iškelti didelius. Jei kaskart alintų save iki išsekimo, pavojingai apkrautų raumenis bei sąnarius ir rizikuotų savo karjera.

Kaip moksleivis, tu tikriausiai panašiai stengiesi mokytis. O kai gauni sudėtingų užduočių arba rengiesi egzaminams, nori ir pajėgi pasitempti dar labiau. * Bet kaip tuomet, jeigu kasdien nuo ryto ligi vakaro tik ir ruoši pamokas ar atlieki kitas užduotis? Galbūt net nebėra kada tinkamai pavalgyti arba išsimiegoti. Dėl nuolatinės įtampos ilgainiui gali net pakenkti savo sveikatai. O gal kaip tik taip jautiesi dabar. *

Nesibaigiantys namų darbai

„Kuo aukštesnėje klasėje esu, tuo daugiau užduodama namų darbų, ir jie darosi vis sunkesni. Kad visus juos atliktum, reikia daug laiko, — sako penkiolikmetė Hiroko * iš Japonijos. — Yra begalė ir kitų dalykų, kuriuos noriu daryti, bet namų darbus mokytojui turiu parodyti jau kitą dieną. Kartais mane apima panika.“ Keturiolikmetė Svetlana iš Rusijos rašo: „Paruošti pamokas darosi vis sunkiau. Kasmet atsiranda vis naujų dalykų, ir mokytojai užduoda vis daugiau. Be to, kiekvienas mokytojas mano, kad jo dėstomas dalykas svarbesnis už kitus. Sunku viskam skirti pakankamai dėmesio ir viską atlikti.“

Kodėl moksleiviams tiek daug užduodama? Aštuoniolikmetis Žilbertas iš Brazilijos rašo: „Mokytojai sako, jog nori mus parengti, kad galėtume atlaikyti aršią konkurenciją darbo rinkoje.“ Net jeigu taip yra iš tikrųjų, dėl daugybės namų darbų vis tiek gali jaustis prislėgtas. Galbūt įtampa sumažėtų, jei į krūvį žiūrėtum kiek kitaip ir pritaikęs tam tikrus įgūdžius viską darytum labiau organizuotai.

Didėjantį namų darbų krūvį laikyk treniruote, reikalinga, kad tave lydėtų sėkmė, kai suaugsi. Nors tau galbūt atrodo, kad namų darbams niekada nebus galo, mokykliniai metai prabėgs greičiau nei manai. Kada pradėsi dirbti ir išsilaikyti pats, džiaugsies, kad  šias sudėtingas užduotis atlikai. Tada ‘rasi pasitenkinimo savo triūse’, kurį įdėjai mokydamasis mokykloje (Mokytojo 2:24).

Įtampą gali sumažinti, jei turėsi savidrausmės ir organizuotumo. (Skaitykite rėmelį „ Praktiniai patarimai įtampai sumažinti“.) Kai išsiugdysi įprotį pamokas paruošti laiku ir kruopščiai, mokytojai galbūt pradės tavimi pasitikėti ir noriai tau padės. Įsivaizduok, kad būtent taip susiklostė tavo santykiai su vienu iš mokytojų. Jei atsitiktų kas nenumatyta, ir tu iš anksto pasakytum, kad negalėsi laiku atlikti užduoties, ar nemanai, kad tavo mokytojas bus labiau linkęs tau parodyti supratingumą? Vienas iš Dievo tarnų, Danielius, „buvo ištikimas, ir nebuvo įmanoma jam prikišti jokio apsileidimo, jokio nusikaltimo“. Savo stropumu Danielius pelnė karaliaus pagyrimą ir pasitikėjimą (Danieliaus 6:5 [6:4, Brb]). Jei ruošdamas pamokas seksi Danieliaus pavyzdžiu, greičiausiai esant reikalui mokytojai tau padarys daugiau nuolaidų.

Ar tai, kad atidžiai klausysies, kas aiškinama klasėje, atliksi namų darbus ir laiku pristatysi projektus, reiškia, jog dėl mokymosi nebepatirsi jokios įtampos? Ne, bet tada kiek nors įtampos galbūt jausi tik dėl to, kad norėsi viską padaryti gerai. Galimas daiktas, kad ilgainiui, užuot ieškojęs, kaip lengvai išsisukti nuo mokymosi, iš tikrųjų norėsi mokytis ir iš pamokų turėti naudos.

Tokio pobūdžio įtampa naudinga ir pageidautina. Tačiau tave gali slėgti ir žalinga, nereikalinga įtampa.

 Besaikė užklasinė veikla

Įsivaizduok žmogų, įpratusį vairuoti automobilį nė kiek jo netausojant. Jis dideliu greičiu privažiuoja prie stop ženklo ir stabdžiams cypiant sustoja. Paskui paspaudžia akceleratorių ir ratams prasisukant automobilis šauna pirmyn. Ką toks pašėlęs vairuotojas galiausiai padarys su savo automobiliu? Greičiausiai sugadins variklį ir dar ką kitą. Bet anksčiau nei tai įvyks automobilį gali sumaitoti patekęs į avariją.

Panašiai daugelis moksleivių mokykloje ir po pamokų be paliovos alina savo organizmą ir protą. Štai ką apie keletą jaunuolių, kuriuos pažinojo, knygoje Doing School rašė Deniz Klark Poup: „Jų diena prasideda anksti, valanda ar dviem anksčiau nei daugelio suaugusiųjų, ir neretai baigiasi vėlų vakarą po futbolo treniruočių, šokių repeticijų, moksleivių tarybos posėdžių, kelių valandų apmokamo darbo ir pamokų ruošos.“

Kai moksleiviai kasdien save taip išsekina, jie patys prisišauks bėdų. Dėl nuolatinės įtampos kartais pasireiškia skrandžio negalavimai ir galvos skausmai. Neatslūgstantis nuovargis silpnina imuninę sistemą, o tada greit galima ir susirgti. Ilgainiui galima prieiti ribą, kai nuo tokio pašėliško tempo organizmas palūžta, o atgauti jėgas paprastai būna be galo sunku. Gal jau kurį laiką taip jautiesi ir tu?

Stropiai darbuotis siekiant vertingų tikslų — puiku, bet, kad ir koks esi stiprus, per vieną dieną visko neaprėpsi. Biblija duoda gerą patarimą: „Jūsų [„supratingumas“, NW] tebūna žinomas visiems“ (Filipiečiams 4:5). Žodis „supratingas“ perteikia mintį, kad toks asmuo nepuola į kraštutinumus, yra nuosaikus ir moka blaiviai mąstyti. Jis priima sprendimus, nedarančius žalos nei jam pačiam, nei kitiems, ir rodo brandumą — savybę, kuri nestabiliame šių dienų pasaulyje tiesiog neįkainojama. Todėl, kad išsaugotum savo sveikatą, būk supratingas — atsisakyk kai kurios ne tokios svarbios veiklos, į kurią pasinėrei savo noru.

Turtų vaikymasis

Tačiau kai kuriems jaunuoliams atrodo, kad siekiant tikslų nuosaikumas veikiau trukdo nei padeda. Tokie moksleiviai įsitikinę, kad pats patikimiausias sėkmės raktas —  gerai apmokamas darbas ir turtai, kuriuos tokiu darbu galima pelnyti. Poup atkreipė dėmesį, kad būtent taip mąsto ne vienas jos pakalbintas jaunuolis. Ji teigė: „Šie moksleiviai sakėsi norį ilgiau pamiegoti ir pagerinti savo sveikatą, bet dėl įtempto tvarkaraščio mokykloje, šeimoje, įsipareigojimų darbe nieko negali pakeisti. Jiems taip pat norėjosi daugiau laiko pabūti su draugais, užsiimti kitokia veikla arba pasiimti kelis laisvadienius, bet daugelis buvo įsitikinę, kad tai sau leisti ir vis dar gauti gerus pažymius — neįmanoma. Šie jaunuoliai manė, jog turi pasirinkti arba viena, arba kita, tačiau sėkmė ateityje jiems buvo svarbesnė už dabartinę gerovę.“

Moksleiviams, kurie gyvena nė kiek savęs netausodami, būtų gerai pamąstyti apie tai, ką kadaise pasakė vienas išmintingas žmogus: „Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?!“ (Mato 16:26). Šiais žodžiais Jėzus perspėjo, kad tikslai, kuriuos galbūt stengiamės pasiekti šiame pasaulyje, neverti fizinės, emocinės ir dvasinės kainos, kurią už juos tenka sumokėti.

Knygoje The Price of Privilege psichologė Madlen Levain pabrėžė „tą faktą, kad pinigai, išsilavinimas, valdžia, prestižas ir materialinės vertybės neapsaugo nuo nepasitenkinimo arba emocinių ligų“. Jau cituota Poup savo stebėjimus apibendrina taip: „Daugybė paauglių ir tėvų bet kuria kaina siekia tobulumo vien dėl to, kad klaidingai supranta, kas yra sėkmė.“ Be kita ko, ji pridūrė: „Mes turėtume iš visų jėgų stengtis būti sveiki — protiškai, fiziškai ir dvasiškai.“

Yra dalykų, žymiai svarbesnių už pinigus. Tai ir gera emocinė bei fizinė savijauta, ir tyra sąžinė, ir draugystė su mūsų Kūrėju. Šios Dievo dovanos neįkainojamos. Jei vaikydamasis garbės ir turtų jas prarasi, galbūt ir nebesusigrąžinsi. Turėdamas tai omenyje, atkreipk dėmesį, ko mokė Jėzus: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių, nes jų yra dangaus karalystė“ (Mato 5:3, NW).

Daug jaunuolių ilgainiui suvokė šią tiesą. Nors jie stropiai mokosi mokykloje, žino, jog puikūs mokymosi rezultatai ir materialiniai turtai ilgalaikės laimės neatneša. Jie pripažįsta, kad tokių tikslų siekimas sukelia bereikalingą įtampą. Tokie moksleiviai supranta, jog laimingos ateities pamatas — tenkinti savo „dvasinius poreikius“. Šio žurnalo leidėjai arba jūsų vietovėje gyvenantys Jehovos liudytojai mielai pasidalins su jumis, kaip tenkinant šiuos poreikius būti laimingam.

[Išnašos]

[Anotacija 6 puslapyje]

Kad ir koks esi stiprus, per vieną dieną visko neaprėpsi

[Anotacija 8 puslapyje]

Pažinti savo Kūrėją yra geriausias išsilavinimas, kokį gali įgyti

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

 PRAKTINIAI PATARIMAI ĮTAMPAI SUMAŽINTI

❑ Ar daug laiko sugaišti rausdamasis po savo vadovėlius ir sąsiuvinius, kol surandi tai, ko ieškai? Kai kuriems reikia pagalbos, kad išmoktų organizuotumo. Nesidrovėk paprašyti, kad šiuo klausimu tau kas nors patartų.

❑ Ar esi įpratęs atidėlioti? Paeksperimentuok: kokią nors užduotį atlik pirma laiko. Nustebsi, kaip tau palengvės ir kokį pajusi pasitenkinimą. Gal tai paskatins nebeatidėlioti pamokų ruošos.

❑ Ar dažnai pagauni save per pamokas svajojantį? Kokį mėnesį pabandyk daryti štai ką: atidžiai klausykis, kas klasėje kalbama, ir kruopščiai užsirašinėk, kad vėliau galėtum peržvelgti užrašus. Galbūt maloniai nustebsi, kad atlikti namų darbus pasidarė daug lengviau. Tai sumažins įtampą mokykloje.

❑ Ar pasirinkai papildomų disciplinų, kad įgytum pranašumą prieš kitus, bet tam reikia daugiau laiko ir pastangų? Ar šios disciplinos iš tikrųjų tau tokios svarbios? Pasitark su tėvais. Pasiklausk nuomonės kieno nors, kas turi nuosaikų požiūrį į išsilavinimą. Galbūt pamatysi, kad tie pasirenkamieji dalykai nedaug tau tepadės.

[Rėmelis 6 puslapyje]

GYNYBINĖ SIENA, KURI TĖRA ILIUZIJA

„Turtuolio lobis — jo įtvirtintas miestas; jo vaizduotėje tai tarsi aukšta siena“ (Patarlių 18:11). Senovėje žmonės nuo užpuolikų slėpdavosi už aukštų sienų. Bet, tarkim, gyveni mieste, apjuostame siena, kuri egzistuoja tik tavo vaizduotėje. Kad ir kaip stengtumeis save įtikinti, kad ta siena iš tikrųjų yra, ji tavęs nuo priešų neišgelbės.

Kaip tokios neapsaugotos vietovės gyventojų, taip ir jaunuolių, kurie vaikosi turtų, neišvengiamai laukia nusivylimas. Gal vaikų turite ir jūs? Būtų išmintinga padėti savo atžalai nepakliūti į materializmo pinkles, kad „neapsigyventų“ mieste su iliuzine siena.

Štai kelios Biblija pagrįstos tiesos, kurias aptardami su savo sūnumi ar dukra padėsite jiems prieiti prie teisingų išvadų.

▪ Dideli turtai neretai sukelia daugiau problemų nei jas išsprendžia. „Turtuolio perteklius neleidžia jam miegoti“ (Mokytojo 5:11; 1 Timotiejui 6:9, 10).

▪ Gerai planuojant, kad būtume laimingi, didelių turtų nereikia. „Stropiojo sumanymai veda į apstybę“ (Patarlių 21:5, Brb; Luko 14:28).

▪ Kad jaustume pasitenkinimą, užtenka vidutinių pajamų būtiniems poreikiams. „Neduok man nei skurdo, nei turtų“ (Patarlių 30:8). *

[Išnaša]

 [Iliustracijos 7 puslapyje]

Norėdamas suspėti visur, gali nespėti niekur

[Iliustracija 7 puslapyje]

Pamokų ruošą laikyk NE našta, o proga įgyti įgūdžių, kurie pravers, kai dirbsi ateityje