Biblijos požiūris

Ar Dievas nori, kad būtumėte turtingas?

„Aušta nauja man Dievo duota diena! Netrukus mano pajamos pasieks šešiaženklį skaičių!“

„Mano svajonė — praturtėti, nes to trokšta pats dangus.“

„Dievas duoda mums galios susikrauti turtus.“

„Esu klestintis žmogus, nes tokiu būti man padeda Knyga [Biblija].“

ŠITIE teiginiai atspindi daugelio religijų požiūrį, jog materialinė gerovė — įrodymas, kad Dievas žmogų laimina. Jeigu elgiatės pagal Dievo valią, skelbia jie, Dievas duos jums galios suklestėti šiame gyvenime, taip pat gausite atpildą paskesniame. Tokia „klestėjimo teologija“ daug ką patraukia, ir ją propaguojančios knygos labai paklausios. Bet ar ji suderinama su Biblija?

Aišku, mūsų Kūrėjas, Biblijoje vadinamas „laiminguoju Dievu“, nori, kad būtume laimingi ir kad mums sektųsi (1 Timotiejui 1:11, NW; Psalmyno 1:1-3). Be to, jis laimina tuos, kurie jam įtinka (Patarlių 10:22). Bet ar šiandien jo palaiminimu galime laikyti tam tikrą materialinę gerovę? Atsakymas paaiškėja, kai suprantame, kur laiko tėkmėje esame Dievo tikslų atžvilgiu.

Ar dabar metas turtėti?

Senovėje Jehova Dievas kai kuriuos savo tarnus laimino suteikdamas jiems materialinių gėrybių. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti patriarchą Jobą ir karalių Saliamoną (1 Karalių 10:23; Jobo 42:12). Tačiau daug kitų dievobaimingų žmonių, tarp jų Jonas Krikštytojas ir Jėzus Kristus, buvo neturtingi (Morkaus 1:6; Luko 9:58). Ką tai rodo? Remiantis Biblija, Dievas kiekvienu konkrečiu laikotarpiu su savo tarnais elgiasi priklausomai nuo savo tikslo jų atžvilgiu (Mokytojo 3:1). Kaip šis principas taikytinas mums šiandien?

Biblijos pranašystės atskleidžia, jog gyvename „šios santvarkos pabaigoje“, arba dabartinio pasaulio „paskutinėmis dienomis“. Tai era, kurios skiriamasis ženklas turėtų būti karai, ligos, badas, žemės drebėjimai ir visuomenės sugedimas — sąlygos, nuo 1914 metų varginančios žmoniją precedento neturinčiais mastais (Mato 24:3; 2 Timotiejui 3:1-5; Luko 21:10, 11; Apreiškimo 6:3-8). Trumpai tariant, šis pasaulis yra tarsi skęstantis laivas! Turint tai omenyje, ar būtų logiška, kad dabar Dievas kiekvieną savo tarną laimina apdovanodamas jį materialiniais turtais? O gal daug logiškiau, kad nurodo pirmumą teikti visai kitiems dalykams?

Jėzus Kristus mūsų laikus palygino su Nojaus dienomis. Jėzus sakė: „Kaip yra buvę  Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus“ (Mato 24:37-39). Jėzus mūsų laikus lygino ir su Loto dienomis. Loto kaimynai Sodomoje bei Gomoroje „valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino“, — sakė Jėzus ir pridūrė: „Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus“ (Luko 17:28-30).

Be abejo, valgyti, gerti, vesti ir tekėti, pirkti ir pardavinėti nėra nieko bloga. Pavojus kyla, jei į tuos dalykus pasineriame tiek, kad nebepaisome, kokiais reikšmingais laikais gyvename. Todėl susimąstykite: „Ar Dievas padarytų mums paslaugą, jeigu apipiltų turtais, kurie tik trukdytų sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia?“ * Priešingai, tuo jis mums labai pakenktų. Dievas yra meilė ir taip nesielgia! (1 Timotiejui 6:17; 1 Jono 4:8)

Metas gelbėti gyvybes!

Šiais kritiškais žmonijos istorijos laikais Dievo tauta turi atlikti skubų darbą. Jėzus kalbėjo: „Ši geroji naujiena apie karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972). Jehovos liudytojai į tuos žodžius įsiklauso labai rimtai. Todėl jie skatina kitus semtis žinių apie Karalystę ir apie tai, kokius Dievo reikalavimus turime atitikti, kad galėtume gyventi amžinai (Jono 17:3).

Tačiau Dievas nereikalauja, kad jo ištikimi tarnai būtų asketai. Jis nori, kad šie tenkintųsi tuo, kas gyvenime būtina, ir sutelktų dėmesį į tarnavimą jam (Mato 6:33). O Dievas rūpinsis savo tarnų materialiniais poreikiais. Hebrajams 13:5 sakoma: „Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Dievas yra pasakęs: Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu.“

Tą pažadą jis ištesės ypatingu būdu, kai dabartinės santvarkos pabaigoje išsaugos „milžinišką minią“ tikrųjų savo garbintojų ir įves ją į taikingą klestintį naująjį pasaulį (Apreiškimo 7:9, 14). Jėzus sakė: „Aš atėjau, kad žmonės [ištikimi jo sekėjai] turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų“ (Jono 10:10). Turėti ‘gyvenimo apsčiai’ reiškia ne būti pertekusiems materialinių gėrybių dabar, bet amžinai gyventi rojuje valdant Dievo Karalystei (Luko 23:43, NW).

Nesitenkinkite tuo, kas mažiau vertinga — nesileiskite apgaudinėjami vadinamosios klestėjimo teologijos, kuri iš tikrųjų atitraukia nuo to, kas svarbiau. Verčiau įsiklausykite į Jėzaus su meile išsakytą primygtinį perspėjimą: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai“ (Luko 21:34, 35).

[Išnaša]

AR ŽINOTE?

▪ Kam dabar reikia skirti laiką? (Mato 24:14)

▪ Su kokių Biblijoje paminėtų žmonių gyvenimo laikotarpiais Jėzus palygino dabartinius laikus? (Mato 24:37-39; Luko 17:28-30)

▪ Ko turime vengti, jeigu norime gauti amžinąjį gyvenimą? (Luko 21:34)

[Anotacija 13 puslapyje]

Vadinamoji klestėjimo teologija iš tikrųjų atitraukia nuo to, kas svarbiau