Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Menas išvirti espreso

Menas išvirti espreso

Menas išvirti espreso

Kava tapo vienu iš mėgiamiausių gėrimų pasaulyje — per metus jos išgeriama šimtai milijardų puodelių.

ŽURNALE Scientific American sakoma, jog ne vienam kavos aistruoliui „pati geriausia kava — skaniai išvirta espreso, nes dėl jos ypatingo paruošimo geriau atsiskleidžia pupelėms būdingas tikrasis skonis“. Tokia kava ruošiama stipriai slegiamiems garams arba karštam vandeniui skverbiantis pro smulkaus malimo kavą.

„Žmonės tokiu būdu paruoštą kavą mielai geria kavinėse, todėl kokybišką gėrimą nori išgauti ir namie“, — teigė vienas kavos pramonės ekspertas žurnalui Atsibuskite!. Naminiais espreso kavos aparatais dabar jau įmanoma tą padaryti. Todėl kai kuriose šalyse vis daugiau espreso kavos išgeriama namuose.

Ar mėgstate gerti kavą? Gal norėtumėte išmokti espreso virimo meno? Ko tad reikia, kad išsivirtumėte puodelį tikrai skanios kavos? Tokį klausimą Atsibuskite! uždavė Džonui ir jo tėvui Žerardui, dviem kavos pupelių skrudinimo meistrams iš Sidnėjaus (Australija).

Kaip išgauti idealų mišinį

Džono ir Žerardo kavos skrudinimo fabrike palei sienas išrikiuoti maišai žalių pupelių iš viso pasaulio. „Atrinktas žalias pupeles sumaišau pagal ypatingą receptą, — pasakoja Džonas. — Kiekviena rūšis turi tik jai būdingų savybių, nuo kurių priklauso galutinis mišinio skonis. Kad išgautum, ko nori, reikia laiko. Jei atvirai, tai mano eksperimentai truko šešis mėnesius, kol pavyko gauti patį geriausią mūsų espreso mišinį.“ Nieko nuostabaus, kad kavos pramonininkai budriai saugo savo receptų paslaptis!

Žerardas prižiūri skrudinimo procesą. Tai menas, kuriam reikia nemenkų įgūdžių, nes skrudinant kavos pupeles smarkiai pakinta jų cheminės savybės, ir susidaro apie 500 lakiųjų medžiagų. Besivartydamos krosnyje — dujomis kaitinamame būgne — pupelės įkaista ir, vandeniui su anglies dvideginiu išgaravus, ima spragsėti bei pūstis. Joms besiplečiant sutrupa ląstelių sienelės ir išsilaisvina kvapieji aliejai, kurių kiekvienas espreso kavai suteikia savitą aromatą ir skonį. Visa gudrybė slypi skrudinimo procese — kokia temperatūra ir kiek laiko pupelės kaitinamos.

Reikiamu momentu karštas tamsiai įrudusias pupeles Žerardas supila į plieninę pintinę ir, kad neperskrustų, ataušina šalto oro gūsiu. Džonas priduria: „Patį skanumą kava įgauna praėjus dienai ar dviem po skrudinimo.“ Kvapieji aliejai tada jau nebesiskaido ir pats laikas virti kavą.

Espreso paruošimo menas

Džonas aiškina: „Iš visų kavos gaminimo būdų pats efektyviausias ir, beje, sunkiausias — išvirti espreso.“ Norint pagaminti nepriekaištingą espreso, reikia meistriškai suderinti tris pagrindinius etapus: pupelių malimą (1), suslėgimą kavos aparato koštuvėlyje (2) ir išpilstymą (3). „Visų svarbiausia yra tinkamai sumalti pupeles, — sako Džonas. — Jei malimas per rupus, tokia espreso bus silpna ir skysta. Jei per smulkus, — karti ir atsiduos degėsiais. Auksaspalvės putos, kurios, kavai ištekant pro latakėlį, abiem atvejais užsideda ant jos paviršiaus, rodo, kiek kvapiųjų aliejų pavyko išgauti.“

Džonas sumala šiek tiek pupelių, grūstuvėliu suslegia ir sulygina jas koštuvėlyje taip, kad lieka tik glotnus paviršius. Po to koštuvėlį įstato į aparatą ir jį įjungia. Iš latakėlio siūbteli karšta, ruda čiurkšlė. Beveik tą pačią akimirką Džono įgudusi akis pastebi, jog kava per rupiai sumalta. „Dažnai iš pirmo karto neišeina išvirti idealios espreso kavos, — sako jis. — Pabandysim dabar smulkiau maltas pupeles. Ir dar smarkiau suslėgsime grūstuvėliu, kad kava sunktųsi lėčiau.“

Džonas kartoja viską iš naujo ir vėl įjungia aparatą. Putojanti espreso, tiršta lyg šiltas medus, lėtai sunkiasi pro filtro snapelį. Net seiles nuryji, kai vėl pasklinda pažįstamas aromatas. Džonas pritariamai šypsosi. „Labai svarbu nebepilti, kai tik spalva ima skaidrėti.“ Ir priduria: „Nereiks nė 30 sekundžių. Vėliau besisunkianti kava, — tęsia jis, — karti ir turi daugiau kofeino.

Manau, jog mums ką tik idealiai pavyko espreso, — apžiūrinėdamas tirštas, aksomines, neišsileidžiančias putas taria Džonas ir paklausia, — kam kavos?“

Yra žmonių, kurie mėgsta klasikinę juodą espreso kavą. Kitaip tariant, jokių priedų, išskyrus gal truputį cukraus. Kitiems patinka įsipilti karšto pieno ir pasidaryti cappuccino, latte, arba begalę kitokių espreso variantų. Kaip teigiama žurnale Fresh Cup Magazine, „daugiau nei 90 procentų visų šiandien parduodamų espreso gėrimų sudaro baltintieji“. *

Aišku, pailsėti ir pasišnekėti prie kvapnios kavos ar arbatos puodelio — ką labiau mėgstate — yra vienas iš paprastų gyvenimo malonumų. Džonas užbaigia: „Skanūs gėrimai žmones suartina. Gal tai ir yra didžiausias jų privalumas!“

[Išnaša]

^ pstr. 15 Jeigu jums rūpi, ar krikščionis turėtų vengti kavos ir arbatos dėl jose esančio kofeino, prie kurio galima priprasti, siūlome perskaityti straipsnį „Skaitytojai klausia“ 2007 m. balandžio 15 d. Sargybos bokšto numeryje.

[Rėmelis/iliustracija 15 puslapyje]

KAS ŽINOTINA PERKANT IR LAIKANT KAVĄ

„Skrudintos pupelės pradeda prarasti skonį po savaitės, malta kava — už valandos po sumalimo, o paruošta gerti — po kelių minučių“, — rašoma leidinyje, kuriame duodama patarimų, kaip pirkti kavą. Todėl, jei norite patys sumalti pupeles, pirkite nedidelį kiekį ir jas laikykite, kur vėsu bei tamsu. Nešaldykite, nes pupelės gali sugerti drėgmę ir netekti skonio. Kavą visada virkite iš ką tik sumaltų pupelių.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

3 nuotraukos: Images courtesy of Sunbeam Corporation, Australia