Kokių išbandymų tenka jaunuoliams?

Kaip manote, ar dabartinė jaunimo karta susiduria su didesniais sunkumais nei ankstesnės? Jeigu jums atrodo, kad ne, ko gero, įsivaizduojate, jog šių dienų paaugliams, lyginant su gyvenusiais bet kuriuo žmonijos istorijos tarpsniu, pasisekė labiausiai.

Daugelyje šalių medicina pajėgia kovoti su ligomis, kurios anksčiau jaunuoliams atimdavo sveikatą ar net gyvybę. Technologijos ištobulėjo tiek, kad atsirado galimybė gaminti elektroninius prietaisus ir žaislus, apie kokius ankstesnės kartos galėjo tik pasvajoti. O vystantis ekonomikai milijonai šeimų išsivadavo iš skurdo. Todėl daugybė tėvų sunkiai triūsia, kad užtikrintų savo vaikams pragyvenimo lygį ir galimybes mokytis, kokių patys niekada neturėjo.

Be abejo, dabar jaunimas naudojasi daugeliu šių laikų pranašumų, bet kartu juos užgriūna ir neturintys precedento sunkumai. Viena to priežastis, — anot Biblijos, gyvename „šiai santvarkai baigiantis“ (Mato 24:3, NW). Jėzus Kristus tiksliai išpranašavo, jog tai laikotarpis, kai įsivyraus didžiulė socialinė suirutė (Mato 24:7, 8). Tą patį laikotarpį Biblija vadina „paskutinėmis dienomis“ ir aiškina, kad dėl vyraujančių sąlygų tai bus „sunkūs laikai“ (2 Timotiejui 3:1). Apžvelkime tik kelias problemas, kurios paverčia sunkiais laikais ir paauglių gyvenimą.

Pirma

Didėjantis atotrūkis nuo kitų

Filmuose, serialuose ir žurnaluose jaunuoliai vaizduojami nuolat apsupti draugų, su kuriais kartu auga, mokosi, ir tokia draugystė išlieka jiems subrendus. Deja, daugelio paauglių tikrovė visiškai kitokia.

Išanalizavę tūkstančių Jungtinėse Valstijose gyvenančių jaunuolių apklausos duomenis, sociologai Barbara Šnaider ir Deividas Stivensonas padarė išvadą, jog „ilgesnį laiką tą patį geriausią draugą ar draugų ratą turėjo palyginti nedaug moksleivių“. Daugelis jaunuolių „yra atitrūkę nuo kitų ir turi mažai  artimų draugų, su kuriais galėtų atvirai pasikalbėti apie problemas ar pasidalyti mintimis“, — teigia Šnaider ir Stivensonas.

Net ir tie paaugliai, kurie susiranda draugų, būti su jais nelabai turi kada. Vienas išsamus tyrimas, atliktas Jungtinėse Valstijose, parodė, jog dauguma jaunuolių per dieną su draugais susitinka ir su jais praleidžia vidutiniškai apie 10 procentų savo laiko, bet iki 20 procentų laiko būna vieni — ilgiau nei su šeima arba draugais. Jie valgo vieni, keliauja vieni, pramogauja vieni.

Jaunuolių atotrūkį nuo aplinkinių skatina ir elektroninės įrangos plėtra. Štai viename 2006-ųjų žurnalo Time numeryje buvo rašoma, jog Amerikoje 8—18 metų jaunuoliai vidutiniškai šešias su puse valandos per dieną praleidžia įsmeigę akis į televizorių, įsikišę į ausis ausinukus, įsitvėrę žaidimų valdymo pulto arba spaudinėdami kompiuterio klaviatūrą. *

Žinoma, ši karta nėra pirmoji, ištisas valandas besimėgaujanti muzika ar žaidimais (Mato 11:16, 17). Bet daugybė laiko, kuris, užuot bendravus su šeima, dabar praleidžiamas „elektroninėje izoliacijoje“, gali turėti itin blogų pasekmių. Tyrinėtojai Šnaider ir Stivensonas teigia: „Jaunuoliai pripažįsta, jog stokoja savigarbos, patiria mažiau laimės, mažiau džiaugiasi tuo, ką daro, ir būdami vieni jaučiasi mažiau aktyvūs.“

Antra

Spaudimas lytiškai santykiauti

Net labai jauni paaugliai, jau nekalbant apie vyresnius, patiria didžiulį spaudimą lytiškai santykiauti. Natanas, jaunuolis iš Australijos, sako: „Dauguma mano pažįstamų bendramokslių seksą išbandė būdami 12—15 metų.“ Jauna moteris, vardu Vinbei, gyvenanti Meksikoje, tvirtina, kad jos mokykloje neįpareigojantis seksas tarp jaunuolių nieko nestebino. „Kas taip nesielgė, buvo laikomi keistuoliais“, — sako ji. „Tarp mano bendraamžių tokia elgsena tiek įprasta, kad sykį pasakyti „ne“ nepakanka, — aiškina penkiolikmetė Ana iš Brazilijos. — Siūlymus lytiškai suartėti tenka atmesti daug kartų.“

Tyrinėtojai Jungtinėje Karalystėje apklausė tūkstantį įvairios kilmės 12—19 metų jaunuolių.  Paaiškėjo, jog beveik 50 procentų jaunuolių vienokiu ar kitokiu būdu lytiškai santykiauja gana dažnai. Daugiau nei 20 procentų šių lytiškai aktyvių jaunuolių teturėjo vos 12 metų! Tyrimo vadovas dr. Dailenas Grifetsas sako: „Apribojimai, kuriuos tradiciškai nustatydavo šeima, bažnyčia bei kitos institucijos, nunyko, ir jaunimas tapo tokios padėties aukomis.“

Ar jaunuoliai, gyvenantys lytinį gyvenimą, tikrai yra „aukos“? Viename 2003-iaisiais išspausdintame pranešime tyrinėtojai Rekteris, Noiz ir Džonson nurodė tiesioginį ryšį tarp paauglių palaido lytinio gyvenimo, depresijos ir padidėjusios bandymo nusižudyti rizikos. Jie išanalizavo interviu su 6500 paauglių ir priėjo prie išvados, kad „lytiškai aktyvios merginos yra daugiau nei tris kartus labiau linkusios į depresiją, nei šiuo atžvilgiu neaktyvios“. O tarp vaikinų „lytiškai aktyvūs yra daugiau nei dukart labiau linkę į depresiją, nei lytiškai neaktyvūs“.

Trečia

Iširusios šeimos

Jungtinėse Valstijose jaunuoliai susiduria su sparčiais šeimos struktūros ir vertybių pokyčiais. „Kelis pastaruosius dešimtmečius vyksta reikšmingos demografinės permainos, tiesiogiai veikiančios paauglių gyvenimą, — rašoma knygoje The Ambitious Generation—America’s Teenagers, Motivated but Directionless. — Vidutinės amerikiečių šeimos narių skaičius mažėja, todėl paaugliai dažniausiai turi mažiau brolių ir seserų. Kadangi skyrybos ir toliau darosi vis dažnesnės, vis daugiau vaikų dalį vaikystės gyvena su vienu iš tėvų. Ir vis daugiau moterų, turinčių jaunesnių nei aštuoniolikos metų vaikų, dirba, todėl mažiau tikėtina, kad namuose yra kas nors iš suaugusiųjų.“

 Ar vaikai gyvena su vienu iš tėvų, ar su abiem, daugelis tuo metu, kai tėvų jiems labiausiai reikia, jaučiasi nuo jų atitolę. Vienas tyrimas, kuriame kelerius metus dalyvavo 7000 paauglių, atskleidė, jog didesnioji dalis apklaustųjų savo tėvus laikė mylinčiais ir atjaučiais. Tačiau net ir tuo atveju „tik trečdalis sakė, jog iškilus kokiai nors problemai sulaukė ypatingo dėmesio ir pagalbos“. Tyrimas taip pat parodė, jog „dauguma paauglių jaučia, kad tuomet, kai jiems atsiranda sunkumų, jų tėvai kištis ir siūlyti savo pagalbą būna mažiausiai linkę“.

Japonijoje kadaise tvirtus šeimos ryšius ardo troškimas siekti materialinio klestėjimo. Sociologijos profesorė Juko Kavaniši teigia: „Diduma dabartinių paauglių tėvų — gausi pokario karta, kuri augo veikiama naujos vertybių sampratos, kai dėmesys buvo sutelktas į ekonominį klestėjimą ir materialinę naudą.“ Kokias vertybes tokie tėvai perduoda savo vaikams? „Daugeliui tėvų šiandien pirmiausiai rūpi vaikų išsilavinimas, — sako Kavaniši. — Jeigu jų vaikai mokosi,— tęsia ji, — kiti dalykai namuose tampa antraeiliai arba išvis nesvarbūs.“

Kaip jaunuolius gali paveikti toks nenuosaikus materialinės sėkmės ir išsilavinimo sureikšminimas? Japonijos žiniasklaidoje neretai minimas žodis kireru, apibūdinantis staigų emocinį lūžį, kurį jaunuoliai patiria dėl neatslūgstančio spaudimo nuolat stengtis. „Kai vaikai, regis, ima elgtis kvailai, — teigia Kavaniši, — priežastis gali būti ta, kad jie šeimoje nejaučia jokių elgesio apribojimų.“

Pagrindas optimizmui

Mes tikrai gyvename „sunkiais laikais“ (2 Timotiejui 3:1). Tačiau Biblijoje užrašyta kur kas daugiau nei vien pranašystės, kad šiuo laikotarpiu gyvenantys žmonės patirs vis daugiau vargų.

Ši knyga duoda praktiškų patarimų, kaip jaunuoliams padaryti savo gyvenimą laimingesnį. Biblijos Autorius, Jehova Dievas, labai trokšta išmokyti jaunuolius įveikti sunkumus (Patarlių 2:1-6). Jis nori, kad jie gyventų gerai. Jo žodis gali ‘neišmanėlius pamokyti sumanumo, o jaunus žmones — žinojimo ir apdairumo’ (Patarlių 1:4). Pasvarstykime, kaip Biblijos principai gali padėti.

[Išnaša]

[Anotacija 5 puslapyje]

Vieno tyrimo duomenimis, lytiškai aktyvios merginos yra daugiau nei tris kartus labiau linkusios į depresiją, nei šiuo atžvilgiu neaktyvios

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Naikina patys save

Viename 2006 metų Didžiosios Britanijos vyriausybės pranešime sakoma, jog šioje šalyje 11—15 metų paauglių, vartojančių kokainą, per metus padvigubėjo. Pabandę šį narkotiką sakėsi apie 65000 jaunuolių. Teigiama, kad Olandijoje daugiau kaip 20 procentų 16—24 metų jaunuolių yra iki tam tikro laipsnio priklausomi nuo svaigalų arba serga kokia nors su jų vartojimu susijusia liga.

Nemažai jaunimo savo vidines kančias išreiškia dar drastiškiau. Jie pjausto, kandžioja arba degina savo kūną. „Paskaičiuota, jog savižalos griebiasi trys milijonai amerikiečių, o vienas iš 200 paauglių save žaloja pastoviai“, — teigia tyrinėtojai Lenas Ostenas ir Džuli Kortem.

[Iliustracija 3 puslapyje]

Daugelis jaunuolių neturi artimų draugų, kuriems galėtų atsiverti