Stulpas virš jūros

▪ Ar esate kada matęs vandens viesulą? 2005-ųjų gruodžio 25-ąją toks viesulas susiformavo prie Taičio krantų. Ilgas, primenantis piltuvą vėjo ir vandens sūkurys tarp jūros ir dangaus laikėsi apie pusvalandį. Paskui pamažu ėmė šviesėti ir išnyko.

Vandens viesulai kartais vadinami virš vandens siaučiančiais tornadais, bet dažniausiai būna už šiuos silpnesni. Paprastai toks viesulas siautėja apie dešimt minučių, nors kartais išsilaiko ir kokią valandą. Kadangi vandens viesulai formuojasi jūroje, juos stebėti pavyksta nebent atsitiktinai. Todėl meteorologai niekaip to reiškinio neperpranta. Pasak liudininkų, vandens viesulas kartais kelia didžiulį triukšmą, primenantį krovininio traukinio bildesį.

Apsakydamas savo emocinį sąmyšį, vienas Biblijos psalmininkas senovės laikais rašė: „Verpetų verpetai, vandenkryčiai tavo triukšmingi“ (Psalmyno 41:8, Psalmynas, vertė A. Liesis [42:7, Brb]). Nors negalime tvirtinti, kad minėdamas vandenkrytį psalmininkas turėjo omenyje vandens stulpą, šis nepaprastas reiškinys puikiai tinka pailiustruoti, ką jis jautė. Psalmininkas sakė, kad jo širdis liūdna ir ‘nerimsta krūtinėje’. Tačiau paguodos sėmėsi iš savo Dievo. „Turėk viltį Dieve! — psalmininkas sakė savo sielai. — Juk aš dar šlovinsiu jį, savo Gelbėtoją, savo Dievą“ (Psalmyno 42:12, Brb).

Mes, kaip ir psalmininkas, kartais galbūt patiriame sielvartą, kurį galima palyginti su viršum jūros šėlstančiu panašiu į tornadą vandens viesulu. Bet jei laukiame Dievo, jis taps mums išgelbėjimu.