Šešta: atlaidumas

„Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems“ (Kolosiečiams 3:13)

Ką tai reiškia. Darni šeima mokosi iš savo praeities, tačiau neprimena vienas kitam senų nuoskaudų, kad paskui darytų apibendrinančias išvadas, tokias kaip „tu visuomet vėluoji“ arba „tu niekada nesiklausai“. Abu sutuoktiniai įsitikinę, kad „atleisti įžeidimą — [...] garbė“ (Patarlių 19:11).

Kodėl tai svarbu. Dievas yra „pasiruošęs atleisti“, nors žmonės ne visada tokie gailestingi (Psalmyno 86:5). Senų skriaudų, dėl kurių nieko nebuvo imtasi, gali susikaupti tiek, kad, rodos, atleisti jau nebeįmanoma. Sutuoktiniai gali su savo jausmais vienas nuo kito užsisklęsti it narvelyje ir pasidaryti vienas kitam nejautrūs. Abu jausis įkliuvę į santuokos be meilės spąstus.

Pamėginkite atlikti testą. Pavartykite senas judviejų nuotraukas, darytas bendro gyvenimo pradžioje ar draugaujant. Pasistenkite sužadinti savyje tą šiltą jausmą, kuris apimdavo tuomet, kai problemos dar nebuvo iškreipusios jūsų požiūrio į sutuoktinį. Tada prisiminkite, kokiomis savybėmis sutuoktinis jus sužavėjo iš pradžių.

▪ Už ką labiausiai vertinate jį dabar?

▪ Pagalvokite, kokios teigiamos įtakos padarytumėte savo vaikams, jei sugebėtumėte būti atlaidesnis.

Imkitės iniciatyvos. Pamąstykite, kokiais vienu ar dviem būdais pasiryšite praeities nuoskaudų nepainioti į dabar iškylančius nesutarimus santuokoje.

Kodėl gi nepagyrus savo sutuoktinio už savybes, kuriomis žavitės? (Patarlių 31:28, 29)

Pasvarstykite, kaip savo vaikams galėtumėte parodyti, jog esate atlaidus.

Kodėl su vaikais nepadiskutavus apie atlaidumą ir apie tai, kaip mokėjimas atleisti atneštų naudos visiems šeimos nariams?

[Iliustracija 8 puslapyje]

Kai atleidžiate, skola panaikinama. Nereikalaukite jos dar kartą