Jaunimas klausia

Kaip man geriau pažinti savo tėvus?

Džesika ir jos tėvai pietauja su draugais. Vienas iš suaugusiųjų Džesikos mamai sako: „Tu net nepatikėsi! Neseniai mačiau Ričardą — prisimeni, su juo eidavai į pasimatymus, kai dar mokeisi mokykloje.“

Džesikai net šakutė iškrenta iš rankų. Apie Ričardą ji dar niekada negirdėjo!

„Nieko sau! Mama, tu dar su kažkuo susitikinėjai prieš susipažindama su tėčiu? Net nepagalvočiau!“

GAL ir tu, kaip Džesika, kada nors apie savo tėvus išgirdai kažką, kas tave nustebino? Jei taip, galbūt panorai pasidomėti, ko dar apie juos nežinojai!

Kodėl apie tėvus vis galime sužinoti kažką nauja? Kuo naudinga apie juos žinoti daugiau? Kaip tau tai padaryti?

Yra ką sužinoti

Kodėl tu, ko gero, kai ko nežinai apie savo tėvus? Kartais taip yra dėl to, kad jie gyvena toli nuo tavęs. „Tėvai išsiskyrė, kai man buvo aštuoneri, — sako 22 metų Džeikobas. * — Paskui tėtį matydavau tik kelissyk per metus. Yra daugybė dalykų, kuriuos norėčiau apie jį sužinoti.“

Net jeigu su tėvais gyveni metų metais, jie galbūt tau apie save papasakojo ne viską. Kodėl? Tėvai, kaip ir kiekvienas iš mūsų, kartais jaučiasi nesmagiai dėl praeities klaidų (Romiečiams 3:23). Be to, galbūt nerimauja, kad jeigu atskleis savo trūkumus, tu pradėsi mažiau  juos gerbti, arba tai paskatins tave daugiau sau leisti.

Tačiau dažnai būna dalykų, apie kuriuos tėvai tau nepasakojo paprasčiausiai todėl, kad ta tema niekada nesikalbėjote. Vaikinas, vardu Kameronas, sako: „Įdomu, kad gyveni su tėvais daug metų, ir vis dar yra ką apie juos sužinoti!“ Kodėl nesiėmus iniciatyvos ir nepaskatinus tėvus išsikalbėti. Apsvarstykime, kokiais keturiais atžvilgiais veikiausiai iš to turėsi naudos.

Pirma, tavo tėvams tikriausiai patiks, kad jais domiesi. Be abejo, tėvams bus malonu, jog klausinėji apie jų gyvenimą, nes taip parodai, kad jie tau brangūs. Ir kas žino — galbūt tada labiau įsijaus į tavo išgyvenimus! (Mato 7:12)

Antra, suprasi, kodėl tam tikrais klausimais jie turi vienokį ar kitokį požiūrį. Pavyzdžiui, gal anksčiau tavo tėvai gyveno kukliau. Tuo galima paaiškinti, kodėl jie ligi šiol tebėra itin taupūs, net jeigu tau atrodo, kad tai jau nėra būtina.

Suprasti savo tėvų mąstyseną gali būti naudinga. Vaikinas, vardu Kodis, sako: „Žinodamas, kaip tėvai mąsto, dar prieš jiems ką sakydamas, galiu apgalvoti, kaip mano žodžiai juos paveiks“ (Patarlių 15:23).

Trečia, tu galbūt mažiau drovėsies kalbėtis su jais apie savo gyvenimą. „Varžiausi kalbėti su tėčiu apie man patikusį vaikiną, — sako aštuoniolikmetė Bridžet. — Bet, kai išsakiau jam, ką jaučiu, jis irgi papasakojo man, kaip pats pirmąkart įsimylėjo ir kaip tai buvo nuostabu. Tėtis net prisiminė tą dieną, kai jų draugystė nutrūko, ir neslėpė, kaip blogai tada jautėsi. Tai paskatino mane išsipasakoti jam atviriau.“

Ketvirta, galėsi kai ko išmokti. Tavo tėvų gyvenimo patirtis gali tau padėti pakelti nusivylimus ir įveikti sunkumus. „Noriu suprasti, kaip mano tėvai sugeba rūpintis didele šeima, kurioje tiek daug skirtingų fizinių, emocinių ir dvasinių poreikių, — sako šešiolikmetis Džošua. — Iš to tikrai išmoksiu kai ko svarbaus.“ Biblija skatina susimąstyti: „Ar ne išmintį slepia žili plaukai, o ilgas amžius — supratimą?“ (Jobo 12:12).

Ženk pirmą žingsnį

Ką galėtum daryti, jei norėtum geriau pažinti savo tėvus? Štai keli patarimai.

Pasirink tinkamą laiką. Aplinka nebūtinai turi būti oficiali. Verčiau stenkis pradėti draugišką pašnekesį, kai tėvai maloniai nusiteikę. Tarkim, kartu žaidžiate kamuoliu, dirbate kokį darbą, einate pasivaikščioti ar kur nors važiuojate. „Šauniai pasikalbėdavau su tėvais, kai išsiruošdavome į ilgas keliones, — sako anksčiau cituotas Kodis. — Žinoma, kelionėje daug paprasčiau įsikišti į ausis ausinukus arba pasnausti, bet supratau, kad pačiam užmegzti pokalbį verta pastangų!“

Klausk. Nerealu tikėtis, kad net esant palankioms aplinkybėms tavo mama nei iš šio nei iš to ims pasakoti apie savo pirmąją meilę, o tėtis — apie tai, kaip sudaužė savo tėvų automobilį. Bet tėvai tokius dalykus gal ir papasakos, jeigu tik apie tai jų paklausi! Patarimų, kokius klausimus užduoti, rasi  rėmelyje 12 puslapyje.

Prisitaikyk. Neretai, atsakydami į kokį klausimą, tėvai gali nukrypti prie kitų praeities įvykių arba temų. Tau gal knietės pokalbį grąžinti prie pirmiau iškelto klausimo, bet stenkis tą norą nuslopinti! Prisimink, tavo tikslas — ne tiesiog surinkti faktus, bet labiau suartėti su tėvais. O vienas iš geriausių būdų  to pasiekti — kalbėtis su jais apie tai, apie ką nori jie (Filipiečiams 2:4).

Būk įžvalgus. „Žmogaus širdies užmojai — gilūs vandenys, [„įžvalgus“, NW] žmogus gali jų semtis“ (Patarlių 20:5). Ypač reikia būti įžvalgiam, kai nori su tėvais kalbėtis delikačiais klausimais. Pavyzdžiui, gal tau smalsu, kokias apmaudžias klaidas tėtis darė būdamas tavo metų, ir kaip jis pasielgtų, jeigu galėtų viską pakartoti iš naujo. Bet užuot tiesmukai puolęs kvosti, galėtum pasakyti: „Ar tu nieko prieš, jeigu tavęs paklausčiau apie...?“

Būk taktiškas. Kai tėvai pasakoja apie save, būk „greitas klausytis, bet lėtas kalbėti“ (Jokūbo 1:19). Kad ir ką manytum, nepajuok ir neįžeisk tėvų dėl to, ką jie tau ką tik atskleidė. Replikos: „Oho! Negaliu patikėti, kad galėjai taip pasielgti!“ arba: „Štai kodėl tu toks griežtas man!“ tikrai nepaskatins tavo tėčio ar mamos toliau tau atvirauti. To paties sulauksi, jei tokius asmeninius dalykus išklosi ne savo šeimos nariams.

Niekada ne per vėlu!

Šie patarimai gali tau padėti geriau pažinti tėvus, kol tebegyveni namie. Bet kaip tuomet, jeigu namus jau palikai? Tie patys principai padės atkurti santykius su tėvais arba net juos užmegzti su kuriuo iš jų, jeigu šio niekada gerai nepažinai. Taip  atsitiko anksčiau cituotam Džeikobui. Nors dabar tas vaikinas gyvena savarankiškai, jis sako: „Neseniai pradėjau geriau pažinti savo tėtį ir tuo labai džiaugiuosi.“

Todėl, gyveni namuose, ar jau ne, pažinti tėvus niekada ne per vėlu. Kodėl nepamėginus to padaryti pasinaudojant šiame straipsnyje duotais patarimais?

Daugiau rubrikos „Jaunimas klausia“ straipsnių anglų kalba galima rasti tinklalapyje www.watchtower.org/ype

[Išnaša]

PAMĄSTYK

▪ Kokius klausimus, paminėtus šiame straipsnyje, norėtum užduoti savo tėvams?

▪ Kaip geresnis tėvų pažinimas tau padėtų geriau suprasti pačiam save?

[Rėmelis/iliustracija 12 puslapyje]

  Užduok savo tėvams kad ir tokius klausimus:

SANTUOKA. Kaip tu su mama (arba tėčiu) susipažinai? Kas iš pradžių jus vieną prie kito patraukė? Kur gyvenote, kai susituokėte?

VAIKYSTĖ. Kur judu gimėte? Kaip sutarėte su savo broliais ir seserimis? Ar jūsų tėvai buvo jums griežti, ar atlaidūs?

MOKSLAI. Koks dalykas mokykloje sekėsi labiausiai? Koks prasčiausiai? Ar turėjote mėgiamą mokytoją? Kuo jis buvo ypatingas?

DARBAS. Koks buvo jūsų pirmasis darbas? Ar jis patiko? Jeigu būtumėte galėję rinktis kitokį, kokį būtumėte pasirinkę?

POMĖGIAI. Jeigu galėtumėte aplankyti bet kurią pasaulio vietovę, kur keliautumėte? Kokiam pomėgiui norėtumėte skirti laiko arba kokių įgūdžių įgyti?

DVASINIS GYVENIMAS. Ar augote krikščionių šeimoje? Jei ne, kas sužadino domėjimąsi Biblija? Kaip sekėsi suderinti savo gyvenseną su Biblijos normomis?

VERTYBĖS. Kas, jūsų manymu, labiausiai padeda turėti gerų draugų, būti laimingam, laimingai gyventi susituokus? Kokį geriausią patarimą kada nors esate gavę?

Pamėgink atlikti testą. Pasirink kelis iš čia išvardytų klausimų ir pabandyk nuspėti, kaip į juos atsakytų tavo tėvai. Tada paklausk jų to ir jų atsakymus palygink su tais, kokių tikėjaisi.

[Rėmelis 13 puslapyje]

TĖVŲ DĖMESIUI

Pietaujate kartu su vyru, dukra ir keliais šeimos draugais. Jums besišnekučiuojant, vienas draugas užsimena apie vaikiną, su kuriuo eidavote į pasimatymus, ir ši draugystė nutrūko dar prieš jums susipažįstant su savo vyru. Dukrai apie tai jūs niekada nepasakojote. Dabar ji nori sužinoti daugiau. Ką darysite?

Paprastai geriausia nuoširdžiai atsakyti į vaiko klausimus. Šiaip ar taip, kai sūnus ar dukra ko nors klausia ir jūsų atidžiai klausosi, jūs bendraujate, o juk dauguma tėvų to labai trokšta.

Kiek turėtumėte vaikui pasakoti apie savo praeitį? Savaime suprantama, jūs galbūt nenorėsite kalbėti apie tai, ko gėdijatės. Tačiau tiek, kiek tinkama, atskleisti kai kurias savo klaidas ir papasakoti, kaip kovojote su sunkumais, jūsų vaikams gali būti naudinga. Kodėl?

Štai vienas pavyzdys. Apaštalas Paulius kartą apie save atvirai pasakė: „Kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga. [...] Vargšas aš žmogus!“ (Romiečiams 7:21-24). Jehova Dievas įkvėpė šiuos žodžius bei pasirūpino, kad jie būtų užrašyti ir išsaugoti Biblijoje mūsų naudai (2 Timotiejui 3:16). Ir tikrai mums tai naudinga, nes kas gi iš mūsų nėra jautęsis panašiai kaip Paulius?

Taip pat ir vaikai, girdėdami apie jūsų teisingus sprendimus ir klaidas, galbūt matys, kad jų išgyvenimai panašūs į tai, ką esate išgyvenę jūs. Tiesa, jūs ir jūsų vaikai augote skirtingu laikmečiu. Tačiau, nors laikai pasikeitė, tiek žmogaus prigimtis, tiek Rašto principai liko kaip buvę (Psalmyno 119:144). Jūsų pasakojimai, su kokiais sunkumais teko susidurti ir kaip juos įveikėte, jūsų sūnui ar dukrai gali padėti spręsti jų pačių paauglystės problemas. „Kai sužinai, kad tavo tėvai patyrė panašių sunkumų, kokių patiri tu, supranti, kad jie irgi nėra tobuli, ir jūs turite daug ką bendra, — sako Kameronas. — Kai kitąsyk iškyla kokia problema, pradedi galvoti, ar tavo tėvai nebuvo anksčiau irgi susidūrę su tuo pačiu.“

Perspėjimas. Ne kiekvieną pasakojimą būtina užbaigti patarimu. Tiesa, jūs galbūt esate susirūpinęs, kad sūnus ar dukra nepadarytų klaidingos išvados ar nesugalvotų, kad irgi turi teisę daryti panašias klaidas. Bet, užuot apibendrinęs, ko norėtumėte, kad vaikas iš to pokalbio pasimokytų („Štai kodėl tu niekada neturėtum...“), trumpai pakomentuokite, kaip dėl savo praeities klaidų jaučiatės jūs. („Žinoma, dabar jau po laiko, bet taip norėčiau, kad nebūčiau daręs to ir to, nes...“) Taip sūnus ar dukra, užuot klausę pamokslavimo, iš jūsų patirties gali išmokti vertingą pamoką (Efeziečiams 6:4).

[Rėmelis 13 puslapyje]

„Kartą mamai prisipažinau, kad su bendramoksliais jaučiuosi laisviau nei būdama tarp krikščionių. Kitą dieną ant savo rašomojo stalo radau mamos laišką. Jame mama papasakojo, kad jai kadaise irgi stigo draugų iš bendratikių tarpo. Ji priminė man apie Biblijoje aprašytus žmones, kurie tarnavo Dievui net tuomet, kai šalia nebuvo nieko, kas juos padrąsintų. Be to, pagyrė už pastangas palaikyti ugdančią draugystę su kitais. Nustebau, kad tai ne mano vienos problema. Tą patį patyrė ir mama. Man buvo tokia atgaiva tai žinoti, kad net apsiverkiau. Mamos pasakojimas mane labai sustiprino ir paskatino daryti, kas teisinga“ (septyniolikmetė Džunko iš Japonijos).

[Iliustracija 11 puslapyje]

Paprašyk tėvų, kad parodytų nuotraukas ar ką kitą iš savo pačių praeities. Dažnai taip lengviau užsimezga gyvi pokalbiai