Dievo vardas Danijoje
Dievo vardas Danijoje
APSILANKĘ Kopenhagoje kasmet tūkstančiai turistų nustemba, kai pačioje sostinėje ar jos apylinkėse ant pilių ir kitų pastatų pamato Dievo vardą, Jehova, arba jo hebrajiškąjį atitikmenį יהוה. * Pavyzdžiui, ant miesto centre esančios Laivų statyklos bažnyčios (Holmens Kirke) vartų Dievo vardas užrašytas didelėmis aukso raidėmis. Jį, beje, galima rasti ir kieme ant 1661 metais statyto paminklo.
Visai netoli nuo Laivų statyklos bažnyčios iškilęs Apvalusis bokštas (Runetorn). Lotyniškame tekste ant išorinės bokšto sienos į akis krinta Dievo vardas, užrašytas didelėmis hebrajiškomis raidėmis. Išvertus tekstas skambėtų taip: „Te Jehova įrašo į karūnuotojo karaliaus Kristijono IV širdį teisingą tikėjimą ir teisingumą.“ Kaip Dievo vardas tapo taip plačiai žinomas Danijoje?
Reformacija ir Biblijos vertimas
Paskleisti Dievo vardą labai padėjo protestantų judėjimas. Tokie reformatoriai Europoje, kaip Martynas Liuteris, Jonas Kalvinas ir Ulrichas Cvinglis, nuoširdžiai tyrinėjo Bibliją ir jos originalo kalbas — hebrajų, aramėjų ir koinė, arba bendrinę graikų kalbą. Todėl Dievo asmenvardis jiems tapo gerai žinomas. „Šį vardą, Jehova, [...] turi tiktai tikrasis Dievas“, — per pamokslą pasakė Martynas Liuteris.
Vis dėlto versdamas Bibliją į vokiečių kalbą, Liuteris liko ištikimas nebiblinei tradicijai — Dievo vardą pakeitė titulais „Viešpats“ arba „Dievas“. Vėliau Liuteris paprašė savo kolegos Johaneso Bugenhageno išversti Bibliją į vokiečių žemaičių kalbą, kuri paplitusi Vokietijos šiaurėje ir Danijos pietuose. 1541 metų Biblijos leidimo pratarmėje (pirmasis leidimas išėjo 1533-iaisiais) Bugenhagenas kelis kartus paminėjo Dievo vardą ir paaiškino: „Jehova yra šventasis Dievo vardas.“
1604-aisiais vienas jaunas teologas, vardu Hansas Paulzenas Reizenas, kreipėsi į karalių Kristijoną IV dėl kai kurių netikslumų daniškame Liuterio Biblijos vertime ir paprašė leidimo parengti naują vertimą tiesiai iš originalo kalbų — hebrajų ir graikų. Leidimas buvo gautas. Pradžios 2:4 išnašoje Reizenas parašė, kad Jehova yra „Aukščiausioji Esybė, vienintelis Viešpats“. *
Kai Dievo vardas tapo žinomas, jį imta kaldinti ant miesto statinių. Po to, kai 1624 metais Hansas Paulzenas Reizenas buvo paskirtas vyskupu, jis įsakė Bronshoj bažnyčioje pritaisyti dekoratyvinę plokštę, kurios viršuje daniškai aukso raidėmis būtų įrašytas Dievo vardas — Jehova. O ant daugelio savo raštų šalia parašo vyskupas pridėdavo tokius žodžius: „Jehova mato.“
Baigiantis XVIII amžiui Johano Davydo Michaelio Biblijos leidimas vokiečių kalba buvo išverstas į danų kalbą. Jame Dievo vardas irgi paminėtas daugelyje vietų. Panašiai ir kiti Biblijos vertėjai, kaip antai Kristijonas Kalkaras, XIX amžiuje Dievo vardą paliko daugumoje vietų, kur jis buvo originalo tekste. O 1985-aisiais Jehovos liudytojai danų kalba išleido „Naujojo pasaulio“ Šventojo Rašto vertimą. Tie, kas brangina Bibliją, labai apsidžiaugė, kad Dievo vardas, Jehova, šiame vertime tiksliai atkartotas per 7000 kartų.
Maldoje Dievui Jėzus Kristus kalbėjo: „Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms“ (Jono 17:6). O savo pavyzdinėje maldoje, kuri kartais vadinama „Tėve mūsų“, Jėzus pasakė: „[...] teesie šventas tavo vardas“ (Mato 6:9). Kaip rodo Danijos religijos istorija, nemažai tikinčiųjų seka Jėzaus pavyzdžiu.
[Išnašos]
^ pstr. 2 Tos keturios raidės vadinamos tetragrama, kurią sudaro priebalsiai, skaitomi iš dešinės į kairę. Paprastai jie perrašomi YHWH arba JHVH. Trūkstamas balses anuometinis skaitytojas pridėdavo pats, kaip šiais laikais mes įpratę skaityti santrumpas.
^ pstr. 7 Šventojo Rašto originale Pradžios knygos 2:4 pirmą kartą minimas išskirtinis Dievo asmeninis vardas. Šis vardas originaliame tekste sutinkamas apie 7000 kartų ir išvertus reiškia „jis — tapimo priežastis“. Dievo vardo reikšmė patvirtina, kad Jehova yra tas, kurio tikslas visada įgyvendinamas. Ką jis pasako, tas ir įvyksta.
[Rėmelis/iliustracija 25 puslapyje]
TICHAS BRAHĖ IR DIEVO VARDAS
Po ilgos nesantaikos su Danijos aukštuomene ir karaliumi Kristijonu IV įžymus danų astronomas Tichas Brahė 1597 metais paliko savo gimtąjį kraštą. Atsisveikinimui su tėvyne Brahė sukūrė eiles, kurias užrašė lotyniškai: „Svetimi žmonės man bus malonūs — tokia yra valia Jehovos.“
[Iliustracija 24, 25 puslapiuose]
Laivų statyklos bažnyčios vartai
[Iliustracija 24, 25 puslapiuose]
Apvalusis bokštas
[Iliustracija 25 puslapyje]
Hansas Paulzenas Reizenas
[Iliustracija 25 puslapyje]
Versdamas Liuterio Bibliją į vokiečių žemaičių kalbą, Johanesas Bugenhagenas pratarmėje vartojo Dievo vardą (1541 m.)
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]
Hansas Paulzenas Reizenas ir Tichas Brahė: Kobberstiksamlingen, Det Kongelige Bibliotek, København
