Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Didžiosios pabaisos jūrų gelmėse

Didžiosios pabaisos jūrų gelmėse

Didžiosios pabaisos jūrų gelmėse

Staiga iš jūros išnyra klaiki pabaisa, čiumpa laivą su jūreiviais ir nusitempia į dugną. Tokio siužeto legendos šimtmečiais keliauja iš lūpų į lūpas. Bet ar iš tiesų esama tokio didumo pabaisų?

ROSO jūroje netoli Antarktidos 2007 metais žvejai netyčia sugavo kolosalųjį kalmarą. Jo ilgis su čiuptuvais siekė apie 10 metrų, o svėrė jis beveik pusę tonos! Mokslininkai įsitikinę, kad šios rūšies kalmarų gali pasitaikyti dar didesnių.

Panašus jūrų baisūnas yra ir didysis kalmaras, kurio kūnas torpedos formos, akys sulig žmogaus galva, o papūgiškas snapas toks stiprus, kad perkirstų plieninį kabelį. Aštuonios „rankos“ turi virtines siurbtukų, o maistą į žiotis jis įsideda dviem ilgais čiuptuvais. Šis kalmaras vandenyje gali išvystyti 30 kilometrų per valandą greitį ir net iššokti į orą!

Praeitame šimtmetyje šie galiūnai buvo pastebėti kone 50 kartų, tačiau niekada nebuvo tyrinėjami savo natūralioje aplinkoje.

Banginiai gigantai

Tačiau kolosalieji ir milžiniški kalmarai yra tik ėdalas dar didesniems gyvūnams, tokiems kaip kašalotas, kuris užauga iki 20 metrų ilgio ir sveria iki 50 tonų. Vien jo dantys sveria beveik po kilogramą! Nugaišusių kašalotų skrandyje pasitaiko nesuvirškintų milžiniško kalmaro gabalų, o didžiulėje bukoje kašaloto galvoje kartais galima pamatyti nuo kalmaro siurbtukų likusius apvalius randus. Tokie pėdsakai rodo, jog kovos būta žūtbūtinės. 1965 metais vieno banginius medžiojančio sovietų laivo jūreiviai teigė matę, kaip milžiniškas kalmaras grūmėsi su 40 tonų sveriančiu kašalotu. Nė vienas iš plėšrūnų neliko gyvas. Pasmaugtą kašalotą su kalmaro galva skrandyje vėliau surado plūduriuojantį jūroje.

Milžiniški kalmarai ir kašalotai yra tikri gigantai, bet mėlynasis banginis, didžiausias žinduolis, savo dydžiu pranoksta ir juos. Antarktidoje buvo sugauta rekordinio — 33 metrų ilgio — mėlynojo banginio patelė. Šie banginiai gali sverti net 150 tonų. Vien jų liežuvis sveria tiek, kiek suaugęs dramblys! Ir pamėginkite įsivaizduoti, — jie atsiveda tris tonas sveriantį jauniklį, kurio ilgis 7—8 metrai! Banginiautojai nepaliaujamai medžioja banginius ir dėl to praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje mėlynieji banginiai atsidūrė ant išnykimo ribos. Šiandien jie priskiriami prie rūšių, kurioms itin gresia išnykimo pavojus.

Vienas nuožmus, kitas švelnus

Turbūt baisiausia mėsėdė žuvis, turinti 3000 grėsmingų dantų, yra baltasis ryklys. Didžiausias užregistruotas — 7 metrų ilgio ir 3200 kilogramų svorio. Baltasis ryklys turi nepaprastai jautrią uoslę — lašelį kraujo užuodžia 100 litrų vandens!

Didžiausia iš dar neišnykusių žuvų yra bangininis ryklys. Paprastai jis užauga iki 7,5 metro ilgio, tačiau pasitaiko ir dvigubai ilgesnių. Ryklio nasrų plotis siekia net 1,4 metro, tad gyvūnas lengvai galėtų praryti žmogų. Bet jis toli gražu nėra nuožmus grobuonis, medžiojantis kitus didžiuosius jūros gyvius. Šis romus milžinas minta planktonu ir smulkiomis žuvelėmis.

Žurnale National Geographic buvo rašoma, jog žinant, kokia „neįprasta bangininio ryklio virškinimo trakto anatomija, pasakojimas apie Joną nebeatrodo toks neįtikimas“. Čia turėtas omenyje Biblijoje aprašytas atvejis, kai pranašą prarijo didžiulė žuvis. Bangininiai rykliai geba „neskausmingai atsikratyti didelių, netyčia prarytų abejotinos maistinės vertės kąsnių“ (Jonos 1:17; 2:10).

Baikštus milžinas

Dar vienas jūrų stambuolis yra didysis aštuonkojis, kuris gali sverti iki 250 kilogramų. Kadaise jis buvo pramintas jūrų velniu ir manyta, kad tai jis skandina laivus. Tačiau šis aštuonkojis yra netgi baikštus ir slepiasi jūros dugno uolų urvuose ir plyšiuose. Atstumas tarp ištiestų jo čiuptuvų gali siekti net 10 metrų, o jo smegenys iš visų bestuburių — didžiausios. Šie aštuonkojai išties labai sumanūs ir gali išmokti atlikti sudėtingas užduotis, kaip antai išplaukti iš labirinto arba atsukti kokio indo dangtelį!

Didysis aštuonkojis, kaip ir didysis kalmaras, moka užsimaskuoti keisdamas spalvą, judėti reaktyvine jėga, išvengti pavojaus čiurkšdamas tirštą rašalo debesį. Aštuonkojis gali net trumpam išropoti iš vandens ir maisto pasieškoti sausumoje!

Šie gelmių gyviai iš tikrųjų teikia šlovę savo Kūrėjui Jehovai. Ne veltui psalmininkas Biblijoje kvietė: „Girkite Viešpatį, kas esate žemėje: jūrų pabaisos ir visos gelmės“ (Psalmyno 148:7, Brb).

[Schema 17 puslapyje]

KOKIO DIDUMO JIE GALI BŪTI

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Baltasis ryklys

Didysis aštuonkojis

Bangininis ryklys

Didysis kalmaras*

Kolosalusis kalmaras*

*dydis apytikris

Kašalotas

Mėlynasis banginis

pėdos 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0

metrai 30 25 20 15 10 5 0

[Iliustracija 15 puslapyje]

Baltasis ryklys

[Iliustracija 15 puslapyje]

Didysis aštuonkojis

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Kašalotas

[Iliustracija 16 puslapyje]

Bangininis ryklys

[Iliustracija 17 puslapyje]

Mėlynasis banginis su savo jaunikliu

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 15 puslapyje]

Ryklys: © Steve Drogin/SeaPics.com; piešinys: Getty Images; aštuonkojis: © Brandon Cole

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 17 puslapyje]

Kašalotas: © Brandon Cole; mėlynieji banginiai: © Phillip Colla/SeaPics.com; bangininis ryklys: © Steve Drogin/SeaPics.com