Jaunimas klausia

Kaip man pasikalbėti su tėvais?

„Aš tikrai stengiausi pasakyti tėvams, kas man yra, bet kažkaip nepavyko — jie tiesiog mane nutraukė. Ilgai kaupiau drąsą tokiam pokalbiui, bet viskas beviltiškai žlugo!“ (Roza) *

KAI buvai mažesnis, turbūt pirmiausia bėgdavai pas tėvelius visko pasiklausti. Pasakodavai jiems ne tik, kas svarbu, bet ir visokias smulkmenas. Nesivaržydamas sakei, ką galvoji ar jauti, ir pasitikėjai kiekvienu jų patarimu.

Tačiau dabar tau atrodo, kad tėvai ėmė tavęs nebesuprasti. „Kartą per vakarienę pradėjau verkti ir lieti visus savo jausmus“, — pasakoja septyniolikmetė Edi. „Tėvai klausėsi, bet atrodė, jog nesupranta.“ Kuo viskas baigėsi? „Nuėjau verkti į savo kambarį!“

Antra vertus, išsipasakoti tėvams kartais nesi linkęs. „Su tėvais šnekuosi apie įvairius dalykus, — sako Kristoferis. — Bet gerai, kad kartais jie žino ne viską, ką galvoju.“

Ar nesakyti kai kurių savo minčių yra blogai? Nebūtinai, bent jau tol, kol nesukčiauji (Patarlių 3:32). Vis dėlto tiek tada, kai tėvai, atrodo, tavęs nesupranta, tiek tada, kai nenori jiems visko išpasakoti, aišku viena: tau būtina su jais kalbėtis, o jiems — žinoti, kas tavo širdyje.

Neužsisklęsk!

Bendravimą su tėvais tam tikra prasme galima palyginti su automobilio vairavimu. Kai pamatome kelio užtvarą, juk kelionės nenutraukiame, bet ieškome apvažiavimo. Aptarkime kelias situacijas.

 1 užtvaras: tau reikia pasikalbėti su tėvais, o šie, atrodo, nesiklauso. „Man sunku šnekėtis su tėčiu, — sako Lėja. — Kartais pasakoju jam kažką, o jis po kurio laiko klausia: „Man kažką sakei?“

KLAUSIMAS: ką Lėjai daryti, kai ji nori aptarti kokią rimtą problemą? Ji turi vieną iš mažiausiai trijų variantų.

Variantas A

Rėkti ant tėvo. Pavyzdžiui: „Man tai svarbu! Paklausyk nors kartą!“

Variantas B

Su tėvu apskritai nekalbėti. Lėja galėtų išvis nesistengti savo problemų aptarinėti su tėvais.

Variantas C

Išlaukti palankesnio meto ir vėl apie tai prašnekti. Lėja galėtų su tėčiu pasišnekėti akis į akį arba net parašyti jam laišką.

Kaip jums atrodo, kurį variantą Lėjai pasirinkti? ․․․․․

Panagrinėkime visus variantus ir pažiūrėkime, kokios būtų pasekmės kiekvienu atskiru atveju. Lėjos tėtis išsiblaškęs ir dėl to nepastebi, kad jo duktė nusiminusi. Tad jei Lėja rinktųsi variantą A, tėčiui jos protrūkis būtų kaip griaustinis iš giedro dangaus. Tokia Lėjos reakcija nepaskatintų tėvo atidžiau klausytis dukros, o ši parodytų nepagarbą savo tėvams (Efeziečiams 6:2). Taigi šiuo atveju pralaimi abi pusės.

Nors variantas B gal ir lengviausias kelias, taip elgtis nebūtų išmintingiausia. Kodėl? Kadangi „be pasitarimo niekais nueina užmojai, o pasitarus su daugeliu, jie būna sėkmingi“ (Patarlių 15:22). Kad išspręstų savo problemas, kalbėtis su tėvais Lėjai būtina — juk jei dukra tikisi iš jų pagalbos, jie turi žinoti, kas vyksta jos gyvenime. Užsisklendusi ji nieko nepasieks.

O jei Lėja rinktųsi variantą C, kelio užtvaras jai netaptų aklaviete. Rūpimą klausimą ji stengsis aptarti kitą kartą. O jeigu nuspręs parašyti tėčiui laišką, gali būti, kad iškart pasijus geriau. Be to, minčių dėstymas raštu padės jai tiksliau suformuluoti, ką norėtų pasakyti tėčiui, kai šis jos klausysis. Skaitydamas laišką jis supras, ką Lėja mėgino jam paaiškinti, ir labiau įsijaus į dukters padėtį. Tad variantas C bus naudingas abiem — Lėjai ir tėčiui.

Kokius dar variantus pasiūlytum Lėjai? Pamėgink ką sugalvoti ir užrašyk apačioje. Paskui parašyk, kokių rezultatų tai veikiausiai duos.

․․․․․

 2 užtvaras: tėvai nori šnekėtis, bet tu — nelabai. „Nėra nieko blogiau, kaip tave, ką tik grįžusią po sunkios dienos mokykloje, tėvai apipila klausimais, — sako Sara. — Tuo metu apie mokyklą išvis nenoriu galvoti, o jie lyg tyčia ima klausinėti: kaip šiandien sekėsi? ar neiškilo kokių problemų?“ Be abejo, Saros tėvai taip elgiasi iš geriausių paskatų. Tačiau mergina vis tiek sielojasi: „Kai esu pavargusi ir sudirgusi, man sunku kalbėti apie mokyklą.“

KLAUSIMAS: ką tokiu atveju Sarai daryti? Kaip ir ankstesniame pavyzdyje, ji turi mažiausiai tris galimybes.

Variantas A

Neatsakinėti. Pavyzdžiui, pasakyti: „Palikite mane ramybėje. Dabar nenoriu apie tai kalbėti!“

Variantas B

Kalbėti, apie ką nori tėvai. Nors įtampa po pamokų dar neatslūgusi, Sara galėtų, kad ir nenoromis, atsakinėti į tėvų klausimus.

Variantas C

Apeiti mokyklos temą ir palaikyti pokalbį kita tema. Sara galėtų mokyklos pasiūlyti reikalus aptarti vėliau, kai bus geriau nusiteikusi. Tada nuoširdžiai galėtų pasakyti: „Verčiau papasakokite, kaip šiandien sękėsi jums.“

Kaip jums atrodo, kurį variantą Sarai pasirinkti? ․․․․․

Panagrinėkime kiekvieną variantą ir pažiūrėkime, kokių rezultatų sulauktume.

Prieš elgdamasi pagal variantą A, Sara buvo sudirgusi ir nelinkusi kalbėti. Po to, kai taip pasielgs, jos būsena nepagerės, be to, jausis kalta, kad su tėvais buvo šiurkšti (Patarlių 29:11).

Tuo tarpu Saros tėvai būtų nepatenkinti nei dukters iškelta scena, nei po to stojusia tyla. Jiems galėtų kilti įtarimas, jog dukra kažką slepia, ir todėl dar uoliau imtų ją kvosti. Žinoma, tai Sarą tik dar labiau suerzintų. Galų gale šiuo atveju pralaimi abi pusės.

Variantas B akivaizdžiai geresnis pasirinkimas nei variantas A. Šiuo atveju tarp Saros ir jos tėvų bent jau būtų šioks toks dialogas. Bet nebūtų nuoširdumo, todėl abi pusės nesulauktų to, ko tikisi — ramaus, atviro pasikalbėjimo.

Tačiau pasirinkusi variantą C, Sara jaustųsi geriau, nes pokalbis apie mokyklą buvo atidėtas. Tėvai vertintų dukros pastangas kalbėtis, tad irgi tuo džiaugtųsi. Elgiantis pagal šį variantą, yra daugiausia šansų, kad tarpusavio santykiai išliks geri, nes abi pusės pritaiko principą iš Laiško filipiečiams 2:4, kur sakoma: „Žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.“

Daugiau straipsnių anglų kalba iš rubrikos „Jaunimas klausia“ galima rasti tinklalapyje www.watchtower.org/ype

[Išnaša]

PAMĄSTYK

▪ Kiek svarbu pasirinkti tinkamą laiką, kad nuoširdžiai pasikalbėtumėte? (Patarlių 25:11)

▪ Kodėl kalbėtis su tėvais stengtis verta? (Jobo 12:12)

[Rėmelis/iliustracija 18 puslapyje]

SUGEDĘS TELEFONAS?

Ar tau sunku bendrauti su tėvais? Gal tu sakai jiems viena, o jie išgirsta ką kita?

Kai tu sakai:

„Nenoriu apie tai kalbėti.“

Tavo tėvai girdi:

„Draugams laisvai pasakau, ką galvoju ir jaučiu, bet jūs man nesate tokie svarbūs, kad su jumis atviraučiau.“

Kai tu sakai:

„Jūs nesuprasite.“

Tavo tėvai girdi:

„Jūs per seni ir nešiuolaikiški. Net nesistenkite suprasti, kas dedasi mano gyvenime.“

 [Rėmelis/iliustracijos 21 puslapyje]

KĄ SAKO TAVO BENDRAAMŽIAI

„Tėvams papasakojau apie savo problemą mokykloje ir nustebau, kaip įsijautę jie klausėsi. Su jų pagalba viskas lengvai išsisprendė!“ (Natali).

„Su tėvais bendrauti ne visada lengva, bet kai tu atveri jiems širdį ir išsipasakoji, jautiesi taip, tarsi nuo pečių būtų nusiritęs didžiulis akmuo“ (Deveni).

[Rėmelis 21 puslapyje]

TĖVŲ DĖMESIUI

Jums, tėvai, turbūt rūpi, ar jūsų vaikams su jumis kalbėtis nesunku. Paklausykite, ką kai kurie jaunuoliai papasakojo žurnalui Atsibuskite! apie priežastis, dėl kurių jie privengia šnekėtis su tėvais. Po to pagalvokite, kaip atsakytumėte į toliau pateiktus klausimus, ir perskaitykite nurodytas Rašto citatas.

„Man sunku rasti progą pasikalbėti su tėčiu, nes jis turi labai daug reikalų ir darbe, ir bendruomenėje. Atrodo, bet koks laikas pokalbiui visada bus netinkamas“ (Endriu).

„Gal aš nesąmoningai sudarau įspūdį, jog esu per daug užimtas, kad su savo vaikais pasikalbėčiau? Jei taip, kaip man būti labiau prieinamam? Kada yra tinkamas laikas, kurį galėčiau skirti reguliariems pokalbiams su vaikais?“ (Pakartoto Įstatymo 6:7).

„Ašarodama papasakojau mamai apie mokykloje kilusį ginčą. Norėjau, kad mama paguostų, o ji tik supeikė mane. Nuo tada daugiau nieko reikšmingesnio jai nepasakojau“ (Kendži).

„Kokia būna mano reakcija, kai vaikai ateina pas mane su savo bėdomis? Net jei reiktų juos sudrausminti, ar sugebu, užuot puolęs iš karto mokyti, ramiai išklausyti ir atjausti?“ (Jokūbo 1:19).

„Kaskart, kai tėvai, rodos, kviečia pasikalbėti ir pažada nepykti, vis tiek parodo, kad mumis nusivylė. Tada paauglys jaučiasi kaip apgautas“ (Reičel).

„Jei vaikas ir papasakoja kažką nuviliančio, kaip man neparodyti savo pirminės reakcijos?“ (Patarlių 10:19).

„Daug sykių, kai mamai patikėdavau labai asmeniškus dalykus, ji imdavo ir išpasakodavo kitiems. Dar ilgai negalėjau ja pasitikėti“ (Šantel).

„Ar gerbiu savo vaiko jausmus ir nepaviešinu jo man patikėtų asmeniškų dalykų?“ (Patarlių 25:9).

„Apie daug ką noriu pasišnekėti su tėvais. Tiesiog būtų gerai, kad pokalbį pradėtų jie“ (Kortni).

„Gal galėčiau imtis iniciatyvos kalbėtis su savo paaugliu sūnumi arba dukra? Kada tam būtų geriausias laikas?“ (Mokytojo 3:7).

[Iliustracija 19 puslapyje]

Užtvarai bendraujant neturi tapti aklaviete; rasti, kaip pasikalbėti su tėvais, įmanoma!