Nuostabą kelianti gamta!

MOKSLINIAI visatos, arba kosmoso, tyrimai atskleidė nemažai jos paslapčių. Dabar žmonės geriau supranta visatos struktūrą, pradedant pačiomis smulkiausiomis materijos dalelėmis ir baigiant begaline erdve. Vis dėlto mums nežinomų dalykų tebėra neįsivaizduojamai daug.

Žemė, kurioje gyvename, — tik labai mažas neaprėpiamos visatos taškelis. Tačiau ir mūsų žemiškųjų namų nepaprastas gamtos sudėtingumas bei grožis — nuostabios gėlės, kvapą gniaužianti panorama, spalvingos paukščių plunksnos, drugelių sparnai, liepsnojantis saulėlydis, mylimo žmogaus šypsena — suvirpina širdį.

Daugelis visatoje įžvelgia pakankamai įrodymų, kad egzistuoja kažkoks Protas, kurį būtų galima vadinti visa ko Pirmine Priežastimi. Jie tvirtina, jog fizikos dėsniai yra, regis, preciziškai suderinti gyvybei palaikyti. Jeigu visatos struktūra būtų bent kiek kitokia, gyvybė joje negalėtų egzistuoti. O juk mus supa fantastiška gyvybės formų įvairovė.

Kosmologas Polis Deivis rašo: „Kosmose viskas rutuliojasi tartum pagal kokį scenarijų — apgalvotą planą. [...] Gamta — tai ne atsitiktinių įvykių, bet genialiai persipinančių matematikos dėsnių veikimo rezultatas.“ Vieni mokslininkai su Poliu Deiviu sutinka, kiti — ne.

Štai Nobelio premijos laureatas fizikas Stivenas Vainbergas pareiškė: „Kuo geriau pažįstame visatą, tuo beprasmiškesnė ji atrodo.“ Ironiška, bet tas pats Vainbergas teigė, jog „kartais gamta turi daugiau grožio nei jai iš tikrųjų būtina. [...] Beveik neįmanoma atsispirti minčiai, kad visas šis grožis kažkaip atsirado mūsų džiaugsmui.“

Kaip yra iš tiesų? Jei viskas preciziškai sureguliuota, argi neturėjo būti Reguliuotojo, Konstruktoriaus — Kūrėjo, kuris visa padarė tam tikram tikslui? Ar mūsų gyvenimas ir visata turi kažkokią paskirtį? O gal pradžią mums davė nevaldomi ir nekryptingi fiziniai procesai? Į šiuos klausimus atsako tolesni straipsniai.