„Per daug nesirūpinkite“

„Mūsų banko sąskaita buvo ištuštinta kartu su santaupomis, padėtomis mūsų vaikų vardu. Daug mėnesių neturėjome jokių pajamų.“

● Vadovavau vienai kaimo mokyklai Indijoje. Viskas klostėsi puikiai. Vienu metu joje mokėsi apie 500 vaikų. Paskui viena prestižinė miesto mokykla pradėjo siųsti į mūsų vietovę autobusus ir lengvai paviliojo moksleivius pas save. Savaime aišku, į miesto mokyklą perėjo diduma mūsų mokinių, ir iš maždaug 500 beliko apie 60. Padėtį pablogino dar ir tai, kad vienas mokytojas nepajėgė grąžinti man pinigų, kuriuos buvau jam paskolinęs. Kadangi mokykloje buvo nemažai darbuotojų ir jiems reikėjo išmokėti atlyginimus, patyriau finansinę krizę.

Susėdome visa šeima ir aptarėme situaciją. Kiekvienas su pasiaukojama dvasia stengėmės pritaikyti Jėzaus patarimą laikyti „akį sveiką“ finansine prasme — kitaip tariant, neišleisti daugiau nei galime (Mato 6:22, 25). Kad nereikėtų pinigų benzinui ir automobilio priežiūrai, kurį laiką juo nebevažinėjome. Apsipirkdavome vėlai vakare, kai neišparduotiems produktams sumažinamos kainos, ir šitaip mažiau išleisdavome maistui. Taip pat atsisakėme daugybės to, ką anksčiau valgydavome kasdien.

Esame Jehovos liudytojai, todėl suprantame, kaip svarbu drauge su kitais bendratikiais lankyti krikščionių sueigas (Hebrajams 10:25). Taigi, nors turėjome finansinių sunkumų, nusprendėme nepraleisti nei sueigų, nei asamblėjų, net jeigu keliauti į jas tenka toli. Į tarnybą mokyti žmones Biblijos tiesų irgi vykstame į tolimas teritorijas. Tada važiuojame motoroleriu. Žinoma, juo vienu metu galime važiuoti tik dviese.

Bet tai nereiškia, kad mažiau skelbiame gerąją naujieną. Priešingai, tiek žmona, tiek dukra pokalbiams apie Bibliją su kitais pradėjo skirti daugiau laiko. Kartais į Biblijos studijas su besidominčiais žmonėmis jos į ten ir atgal nueina po šešis—aštuonis kilometrus. Mudu su sūnumi taip pat praleidžiame daugiau laiko mokydami kitus iš Biblijos.

Šiuo metu finansiniai reikalai šiek tiek pagerėjo. Tačiau per tokius išmėginimus mūsų šeima išmoko nesureikšminti materialinių turtų ir per daug nesirūpinti dalykais, kurių negalime pakeisti. Mus labai drąsino mintis, užrašyta Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]: „Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir jis tave palaikys; teisiajam palūžti jis niekada neleidžia.“ Kad šie žodžiai tikrai teisingi, pajutome tada, kai prislėgė finansinių sunkumų našta. (Atsiųsta.)