Ugdykitės nuosaikų požiūrį į darbą

ŠIAIS sunkiais ekonominio sąstingio laikais svarbiausias rūpestis — turėti pastovų darbą, garantuojantį pakankamas pajamas, kurios patenkintų šeimos poreikius. Šitai ne visada lengva, ypač kai atleidinėjami tūkstančiai darbininkų. Jeigu jūs irgi netikėtai likote be darbo, reikia suimti save į rankas ir pradėti energingai ieškoti naujo. (Skaitykite rėmelius 8 ir 9 puslapiuose.)

Ir vis dėlto gyvenimas susideda ne vien iš sunkaus darbo. Glenas, šeimą turintis vyras iš Australijos, sako: „Pripažinkime — nė vienas gulėdamas mirties patale juk nesako: „Kaip gailiuosi, kad per mažai laiko praleidau darbovietėje.“ Žinoma, kad gyvenimas teiktų džiaugsmą ir būtų prasmingas, jame turi būti vietos ir darbui. O kam dar? Šeimai, poilsiui, dvasiniams poreikiams. Kaip išlaikyti pusiausvyrą ir neapleisti nė vienos iš šių sričių?

Laikas darbui, laikas sau

Šventajame Rašte sakoma, jog mums privalu stropiai dirbti, kad aprūpintume šeimą (Efeziečiams 4:28). Tačiau taip pat esame skatinami „valgyti, gerti ir savo užsiėmime rasti pasitenkinimo“ (Mokytojo 3:13). Ir iš tiesų, gerai nepailsėjus ar neprasiblaškius, ilgos darbo valandos gali atimti daug gyvenimo džiaugsmo. Be to, šitoks gyvenimo tempas gali labai pakenkti sveikatai.

 Nuolatinis persidirbimas siejamas su nutukimu, alkoholizmu, širdies ligomis, nelaimingais atsitikimais darbe, priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, nerimu, nuovargiu, depresija ir daugeliu kitų įtampos sukeltų sveikatos sutrikimų. Persidirbimas gali būti net mirties priežastis. Pasak vieno pranešimo, Japonijoje nuo persidirbimo kasmet miršta apie 10000 žmonių — lygiai tiek, kiek per metus šioje šalyje žūsta automobilių avarijose. Šis reiškinys, pavadintas karoši (išvertus „mirtis nuo persidirbimo“), jau neapsiriboja vien Japonija.

Atkreipkite dėmesį, kaip išmintingai patariama Biblijoje: „Geriau viena sauja su poilsiu, negu dvi saujos su triūsu ir vėjų vaikymusi!“ (Mokytojo 4:6). Tikrai, pusiausvyra — būtina. Darbas jums tenetampa manija. Saugokite savo sveikatą ir emocinę būklę. Raskite laiko pailsėti bei pasimėgauti savo darbo vaisiais.

Endru, vedęs trijų vaikų tėvas, sako: „Turime dirbti, kad gyventume, o ne gyventi, kad dirbtume.“ Išlaikydami pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio bei pramogų, geriau pasirūpinsite ir šeimos poreikiais. Bet tai nelengva, ypač kai reikia apmokėti sąskaitas.

Pusiausvyra tarp darbo ir šeimos

Daugelis šeimų šiandien yra per daug užimtos ir per mažai bendrauja. Štai viena moteris iš Anglijos apgailestauja: „Darbui atiduodu didžiąją energijos dalį, o vaikams — kas liko.“ Iš Jungtinėse Valstijose apklaustų paauglių kas penktas teigė, jog labiausiai jie nerimauja, kad „tėvai neskiria jiems pakankamai laiko“. Kito tyrimo JAV rezultatai  rodo, jog abu dirbantys sutuoktiniai per dieną pasikalba vidutiniškai tik 12 minučių.

Daugelis žmonių, išvarginti vis didėjančios įtampos darbe, peržiūri savo prioritetus ir imasi atitinkamų pokyčių. Timotis, turintis dvi mažas dukreles, pasakoja: „Aš dirbau viršvalandžius, o žmona — savaitgaliais. Mes beveik nesimatydavome. Galiausiai išanalizavome savo gyvenseną ir dabar darbui skiriame mažiau laiko. Todėl esame žymiai laimingesni.“ Brajenas, parduotuvės vadybininkas, sako: „Kai laukėmės antrojo vaiko, pradėjau ieškotis tinkamesnio darbo. Kad grafikas būtų palankesnis, ėmiausi darbo, už kurį per metus gaudavau 7000 eurų mažiau, bet nė kiek nesigailiu!“ Melina išėjo iš darbo, kai gimė pirmoji dukrelė. „Priprasti vėl pragyventi vien iš vyro pajamų buvo sunku, — prisimena moteris. — Bet abu jautėme, kad geriau man likti namie su Emile, nei atiduoti ją į lopšelį.“

Tačiau reikia pripažinti, jog daugelis šeimų kas mėnesį susimokėti mokesčius vos beišgali. Kad sudurtų galą su galu, neretai kuris nors iš sutuoktinių dirba dviem etatais, kartais dirba abu tėvai, savo vaikus palikdami seneliams arba atiduodami į darželį.

Gal jums pavyks rasti ir kitokį būdą, kaip suderinti darbą ir šeimos pareigas. Tačiau svarbu suvokti pagrindinį dalyką: neaukokite šeimos laimės per daug sureikšmindami darbą.

Neabejokite, jei rasite aukso vidurį tarp darbo, poilsio ir šeimos, jums tai išeis į gera. Paskutiniame šio ciklo straipsnyje panagrinėkime dar svarbesnį dalyką — kaip gyventi paprastai ir vengti kraštutinumų.

[Anotacija 5 puslapyje]

Darbas jums tenetampa manija

[Anotacija 5 puslapyje]

„Geriau viena sauja su poilsiu, negu dvi saujos su triūsu ir vėjų vaikymusi!“ (Mokytojo 4:6)

[Anotacija 6 puslapyje]

Neaukokite šeimos laimės per daug sureikšmindami darbą

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

PINIGAI AR LAISVALAIKIS?

Kai kurie XX amžiaus mokslininkai buvo įsitikinę, kad technologinė pažanga išlaisvins žmones iš darbo nuobodybės ir prasidės „dar neregėta laisvalaikio era“.

Praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje profesorius Džuljanas Hakslis prognozavo, jog ateityje niekam nereikės dirbti daugiau kaip dvi dienas per savaitę. Verslininkas Volteris Gifordas pareiškė, kad mokslo pasiekimai „kiekvienam atvers galimybes įgyvendinti savo norus, [...] puoselėti meną gyventi [ir] pasinerti į veiklą, duodančią peno širdžiai ir protui“.

O kaip bus su žmonių materialiniais troškimais? Sociologas Henris Fejerčaildas drąsiai teigė, kad fabrikai „per ne ilgesnę kaip vidutiniškai keturių valandų darbo dieną prigamins daugiau produkcijos, nei mes pajėgsime suvartoti“.

Kiek tikslūs buvo tie spėliojimai? XX ir XXI amžiuje ekonomika iš tiesų augo nepaprastai sparčiai. Darbo krūvis teoriškai turėjo smarkiai sumažėti. Tačiau kas atsitiko? Džonas de Grafas rašo: „Visus pranašumus, kuriuos suteikė pramonės pažanga, [žmonės] panaudojo tam, kad krautųsi vis daugiau pinigų, o iš esmės vis daugiau daiktų, ir nė vieno iš jų, — kad turėtų daugiau laisvalaikio. Taigi mes, kaip visuomenė, laiką iškeitėme į pinigus.“