AR PANAŠIAI yra ir su jūsų santuoka? Galbūt patyrėte sutuoktinio išdavystę, arba nuolat kylantys vaidai galiausiai atėmė iš jūsų bet kokį bendro gyvenimo džiaugsmą. Jei taip, galbūt sau galvojate: „mes nebemylime vienas kito“, „tiesiog nesame vienas kitam skirti“, „kai tuokėmės, nesupratome, ką darome“, arba net svarstote: „gal turėtume išsiskirti“.

Prieš skubotai nuspręsdamas išsituokti, pamąstykite. Išsiskyrus gyvenimo rūpesčiai baigiasi ne visuomet. Priešingai, dažniausiai vienokius pakeičia kitokie. Knygoje The Good Enough Teen dr. Bradas Saksas perspėja: „Besiskiriančios poros svajoja, kad jų skyrybos bus idealios — niūrius ir audringus konflikto debesis staiga ir visam laikui pakeis gaivinantis bei paguodžiantis ramybės ir jaukumo dvelksmas. Tačiau šitokia būsena tėra tokia pat iliuzija kaip ir tobula santuoka.“ Todėl svarbu viską gerai suvokti ir į skyrybas žiūrėti realistiškai.

Biblijoje skyrybos nelaikomos mažareikšmėmis. Joje teigiama, kad Jehova Dievas nekenčia ir laiko išdaviku tą, kuris lengvabūdiškai išvaro savo sutuoktinį galbūt norėdamas susituokti su kitu (Malachijo 2:13-16). Santuoka — ryšys visam gyvenimui (Mato 19:6). Daugybę santuokų, kurios sudužo dėl nereikšmingų priežasčių, buvo galima išsaugoti, jeigu partneriai būtų buvę vienas kitam atlaidesni (Mato 18:21, 22).

Biblijoje nurodyta tik vienintelė priežastis, kada galima išsiskirti ir tuoktis su kitu — lytiniai santykiai ne su sutuoktiniu (Mato 19:9). Todėl, jeigu sužinote, kad sutuoktinis jums neištikimas, turite teisę santuoką nutraukti. Kiti neturi jums primesti savo požiūrio, ir šio straipsnio tikslas nėra nurodyti jums, ką daryti. Galiausiai savo sprendimo padarinius teks patirti jums pačiam, todėl pats ir turite jį priimti (Galatams 6:5).

Vis dėlto Biblijoje rašoma: „Išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“ (Patarlių 14:15, Brb). Todėl, net jei skyryboms yra priežastis, pagrįsta Šventuoju Raštu, būtų protinga nuodugniai apsvarstyti, kokios bus to žingsnio pasekmės (1 Korintiečiams 6:12). „Kai  kam galbūt atrodo, kad apsispręsti reikia tuojau pat, — sako Deividas iš Britanijos. — Bet skyriausi pats ir iš patirties galiu pasakyti, jog viskam apgalvoti reikia laiko.“ *

Apsvarstykime keturis svarbius dalykus, apie kuriuos būtina pamąstyti. Atkreipkite dėmesį į tai, kad nė vienas iš cituotų išsiskyrusiųjų nepasakė, jog apsisprendė klaidingai. Tačiau tai, ką jie papasakojo, aiškiai rodo, kokių sunkumų dažniausiai iškyla praėjus mėnesiams ar net metams po skyrybų.

Daniela iš Italijos su sutuoktiniu buvo pragyvenusi 12 metų, kai išaiškėjo, kad jis yra užmezgęs intymius santykius su viena bendradarbe. „Kai apie tai sužinojau, — sako Daniela, — ta moteris jau šeštą mėnesį buvo nėščia.“

Kurį laiką pagyvenusi atskirai, Daniela nusprendė išsituokti. „Mėginau išsaugoti santuoką, — sako ji, — bet vyras ir toliau buvo man neištikimas.“ Daniela mano pasielgusi teisingai. Vis dėlto ji pasakoja: „Kai tik išsiskyrėme, mano ekonominė padėtis pasidarė beviltiška. Vakarienei kartais turėdavau pasitenkinti vos stikline pieno.“

Panašų materialinį nuosmukį patyrė Marija iš Ispanijos. „Mano buvęs vyras mums nė kiek nepadeda finansiškai, — aiškina ji, — todėl, kad išmokėčiau ankstesnes jo skolas, turiu labai daug dirbti. Be to, iš patogaus namo teko persikelti į nedidelį butą nesaugiame rajone.“

Kaip rodo šie pavyzdžiai, finansine prasme skyrybos moterims smogia labai skaudžiai. Remiantis vieno septynerius metus trukusio tyrimo Europoje rezultatais, nors po ištuokos vyrų pajamos 11 procentų padidėja, moterų — 17 procentų sumažėja. „Kai kurioms moterims sunku todėl, — sako tyrimo vadovė Mikė Jansen, — kad jos turi rūpintis vaikais, susirasti darbą ir dar kęsti skyrybų padarytą emocinę traumą.“ Kaip pažymėjo Londono laikraštis Daily Telegraph, pasak kai kurių teisininkų, tokios aplinkybės „prieš skiriantis verčia dusyk pamąstyti“.

Kaip gali atsitikti. Jei skiriatės, gali sumažėti pajamos. Be to, gali tekti persikelti kitur. Jeigu jums patikėta vaikų globa, gali būti sunku išlaikyti save ir tinkamai pasirūpinti jų poreikiais (1 Timotiejui 5:8).

„Vyro neištikimybė man sukėlė baisų šoką, — sako Džeinė iš Britanijos. — Mintis, kad jis nusprendė mus palikti, tiesiog pribloškė.“ Džeinė su vyru išsiskyrė. Ji tebėra įsitikinusi, kad pasielgė teisingai, bet pripažįsta: „Vienas iš sunkumų, kurį patyriau, buvo tai, kad vaikams reikėjo atstoti mamą ir tėtį. Viską turėjau spręsti pati.“

Panašiai jautėsi Grasiela, išsiskyrusi moteris, gyvenanti Ispanijoje. „Man vienai buvo pavesta globoti šešiolikmetį sūnų, — sako ji. — Bet paauglystė yra sunkus metas, o aš buvau menkai tepasirengusi sūnų auginti viena. Raudojau dieną naktį. Jaučiausi niekam tikusi motina.“

Tie, kurie dalinasi vaikų globa, galbūt patiria papildomų sunkumų — su buvusiu sutuoktiniu turi tartis tokiais subtiliais klausimais, kaip vaiko lankymo tvarka, finansinė parama, drausminimas. Kristin, išsiskyrusi moteris iš Jungtinių Valstijų, prisipažino: „Užmegzti dalykinius santykius su buvusiuoju nelengva. Tada sukyla daugybė emocijų ir, jeigu nesi atsargi, gali baigtis tuo, jog vaiku imsi naudotis, kad pakreiptum situaciją savo naudai.“

Kaip gali atsitikti. Globos tvarka, kurią remdamasis įstatymais nustato teismas, gali būti ne tokia, kokia patiktų jums. Jei globa paskiriama abiem, kai reikia spręsti anksčiau minėtus vaiko lankymo, finansinės paramos ir panašius klausimus, buvęs sutuoktinis gali pasirodyti ne toks supratingas, kaip norėtumėte.

Marko iš Britanijos žmona ne kartą buvo jam neištikima. „Kai taip atsitiko antrąsyk, — sako jis, — jaučiau, kad, jeigu tai pasikartos ir vėl, nebeištversiu.“ Markas su žmona išsiskyrė, bet laikui bėgant suvokė, kad ją tebemyli. „Kai apie ją kas nors pasako ką bloga, įsivaizduoja, kad man nuo to palengvėja,  bet taip nėra, — aiškina jis. — Meilė ilgai neblėsta.“

Sužinojęs, kad jo žmona jam neištikima, panašiai priblokštas buvo ir anksčiau cituotas Deividas. „Niekaip negalėjau tuo patikėti, — sako jis. — Nuoširdžiai troškau per visas savo gyvenimo dienas būti su ja ir mūsų vaikais.“ Deividas nusprendė išsituokti, bet skyrybos pasėjo netikrumą dėl ateities. „Svarstau, ar kas nors kada iš tikrųjų mane mylės, arba, jeigu vesiu antrą kartą, ar tas pats neatsitiks vėl, — prisipažįsta jis. — Mano pasitikėjimas pakirstas.“

Jei esate išsiskyręs, visiškai natūralu, kad jus užlies patys įvairiausi jausmai. Viena vertus, galbūt tą, su kuriuo buvote vienas kūnas, tebemylite (Pradžios 2:24). Kita vertus, gal dėl viso, kas atsitiko, ima apmaudas. „Net po kelerių metų, — sako anksčiau cituota Grasiela, — jautiesi sutrikusi, pažeminta ir bejėgė. Į galvą ateina daugybė laimingų akimirkų, patirtų gyvenant santuokoje, ir pradedi mąstyti: „Jis man sakydavo, kad be manęs negali gyventi. Nejaugi visada melavo? Kodėl taip įvyko?“

Kaip gali atsitikti. Galbūt dėl to, kad sutuoktinis su jumis blogai elgėsi, ilgai jausite pyktį ir apmaudą. Kartais slėgs nepakeliama vienatvė (Patarlių 14:29, Brb; 18:1).

„Tai buvo kaip žaibas iš giedro dangaus, — sako Chosė, išsiskyręs tėvas iš Ispanijos. — Blogiausia buvo tada, kai sužinojau, jog tas vyriškis — mano svainis. Nebenorėjau gyventi.“ Chosė matė, kad du jo sūnus, dvejų ir ketverių metų, irgi paveikė mamos elgesys. „Vaikai negalėjo susitaikyti su tuo, kas įvyko, — aiškina jis. — Jie nesuprato, kodėl mama gyvena su jų tetėnu, o aš su jais apsigyvenau su savo seserimi bei motina. Kai man reikėdavo kur nors išeiti, jie klausdavo:  „Kada grįši?“ Arba prašydavo: „Tėveli, nepalik mūsų!“

Skyrybų mūšio lauke vaikai dažnai būna visų pamirštos aukos. Bet kaip tada, jeigu tėvai tiesiog nesutaria? Ar tuomet vaikams, kaip daug kas mano, būtų geriau, kad tėvai išsiskirtų? Pastaraisiais metais šis požiūris kritikuojamas — ypač jei santuokinės problemos dar nėra tokios neįveikiamos. Knygoje The Unexpected Legacy of Divorce teigiama: „Daug suaugusiųjų, kurie santuokoje jaučiasi labai nelaimingi, nustebs sužinoję, kad jų vaikai yra palyginti patenkinti. Kol šeima gyvena kartu, jiems nerūpi, ar mama su tėčiu miega vienoje lovoje, ar atskirai.“

Reikia pripažinti, jog vaikai dažnai yra tėvų barnių liudininkai, todėl įtampa šeimoje gali neigiamai paveikti jų jauną protą ir širdį. Tačiau manyti, kad skyrybos bus jiems tik į gera, gali būti neteisinga. „Regis, pati šeimos sandara padeda tėvams palaikyti tam tikrą nuolatinį nuosaikų drausminimą, kuris vaikus ugdo net tada, kai santuoka toli gražu nėra ideali, — rašo Linda Dž. Veit ir Magi Galeger knygoje The Case for Marriage.

Kaip gali atsitikti. Skyrybos gali padaryti siaubingą poveikį vaikams, ypač jeigu jūs neskatinate jų palaikyti normalius santykius su savo buvusiu sutuoktiniu. (Skaitykite rėmelį  „Tarp dviejų ugnių“.)

Šiame straipsnyje aptarėme keturis dalykus, kuriuos vertėtų gerai apmąstyti, jei galvojate apie skyrybas. Kaip jau minėjome, jeigu sutuoktinis jums neištikimas, sprendimą turite priimti jūs. Tačiau kad ir kaip apsispręstumėte, turite suprasti, kokie bus padariniai. Žinokite, kokie sunkumai jūsų laukia, ir būkite jiems pasirengęs.

Tai apsvarstęs, galbūt nuspręsite, jog protingiau būtų daryti viską, kad jūsų šeiminiai santykiai pagerėtų. Bet ar tai iš tikrųjų įmanoma?