Gamtoje tai buvo pirmiau

„Paklausk [...] padangių paukščių, ir jie tau pasakys. [...] Viešpaties ranka tai padarė“ (Jobo 12:7-9).

VISA paukščių sandara akivaizdžiai skirta skraidymui. Štai jų sparnų plunksnų spygliai skrydžio metu turi išlaikyti visą paukščio svorį. Kaip sparnai gali būti tokie lengvi, bet kartu ir tokie stiprūs? Jei perpjausite plunksnos spyglį, suprasite kodėl. Jis primena tai, ką inžinieriai vadina daugiasluoksne putų sija, kurios vidus korėtas, o išorė — grublėta. Konstruktoriai ištyrinėjo plunksnos spyglį ir daugiasluoksnes putų sijas naudoja aviacijoje.

Nuostabiai sukurti ir paukščio kaulai. Dauguma jų — tuščiaviduriai, o kai kurie būna sutvirtinti vidiniais statramsčiais. Tokią struktūrą inžinieriai vadina Voreno santvara. Įdomu, kad panašiai konstruojami orbitinių kosminių lėktuvų sparnai.

Šiuolaikinio lėktuvo pusiausvyrą pilotai išlaiko reguliuodami užsparnius ir uodegos vairus. O paukščiui keičiant sparnų ir atskirų plunksnų konfigūraciją bei judesį, dirba iki 48 sparno ir peties raumenų, ir tai kartojasi kelis kartus per sekundę. Nenuostabu, jog sparnuočių figūrinio skraidymo sugebėjimai lėktuvų konstruktoriams kelia pavydą!

Skrydžio, o ypač pakilimo, metu suvartojama labai daug energijos. Taigi paukščiams reikia galingo, didelių apsukų „variklio“. Paukščio širdis plaka tankiau, negu panašaus dydžio žinduolio, ir dažniausiai ji būna didesnė bei galingesnė. Be to, paukščio plaučiai kitokie nei žinduolių. Jie yra vienpusio srauto, o tokia konstrukcija žymiai efektyvesnė.

Kiek našus toks paukščio „variklis“? Orlaivio efektyvumas matuojamas pagal tai, ar jis gali pakilti su pakankamu kiekiu degalų. Kai „Boeing 747“ pakyla į orą dešimties valandų reisui, degalai sudaro apie trečdalį jo svorio. Panašiai ir migruojantis strazdas „sudegina“ kone pusę savo svorio per dešimties valandų skrydį. Visai kitaip yra su laplandiniu griciuku. Jam išskrendant iš Aliaskos į Naująją Zelandiją, riebalai taip pat sudaro daugiau nei pusę jo kūno masės. Tačiau įspūdingiausia tai, kad be sustojimo jis gali skristi apie 190 valandų, arba ištisas aštuonias paras. Tai neįmanoma jokiam keleiviniam lėktuvui.