Gyvatės — dievų garbinimo simbolis praeityje ir dabar

GYVATES garbino tiek senovės egiptiečiai, tiek senovės Kretos gyventojai minojai. Kai kurie izraelitai senovėje aukojo atnašas varinei gyvatei. Kiti jų tautiečiai ėmė deginti smilkalus priešais roplių atvaizdus (Ezechielio 8:10-12; 2 Karalių 18:4, Brb).

Į dievų, kuriuos vaizdavo gyvatė, garbinimą įsitraukė ir senovės Meksikos gyventojai. Gyvatė simbolizavo ir vyriausią majų dievybę Icamną. Kecalkoatlas — „plunksnuotoji gyvatė“ — buvo toltekų žinių, kultūros ir filosofijos dievas. Actekai jį irgi laikė žinių dievu ir netgi lenkėsi jam kaip žmonijos kūrėjui. Dėl daugybės šio dievo globai priskiriamų sričių ir jo sugebėjimų žurnale Arqueología Mexicana (Meksikos archeologija) rašoma: „Plunksnuotajai gyvatei buvo priskiriama daug galių, galbūt daugiau nei kokiai kitai dievybei.“

Centrinės Amerikos gyventojai plunksnuotąją gyvatę garbino ilgus šimtmečius. Šiandien Meksikoje tą dievą tebetiki korų ir vičolų etninės grupės. Kai kurių švenčių metu jų dalyviai pasipuošia plunksnomis ir šoka pamėgdžiodami gyvatės judesius. Kičiai atlieka derlingumo ritualą, kur vienas iš šokių atributų — gyvos gyvatės. Čorčiai, kita majų grupė, gyvenanti Gvatemaloje, dievina plunksnuotąją gyvatę ir ją sieja su vienu ar kitu katalikų šventuoju.

Kyla klausimas: kaip į gyvačių, laikomų dievais, garbinimą žiūri žmogaus bei gyvūnų, tarp jų ir gyvačių, Kūrėjas?

Dievo požiūris į gyvatės garbinimą

Jehova Dievas senovės Izraelio tautai įsakė: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo,  panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų“ (Išėjimo 20:4, 5).

Jehova savo tautai uždraudė garbinti bet kokių gyvūnų, suprantama, ir gyvačių atvaizdus. Tad argi neturėtų būti aišku, kad norintys pelnyti jo palankumą privalo vengti gyvačių garbinimo? Kodėl stabmeldystė, įskaitant gyvačių garbinimą, Dievui atmestina? Dėl paprastos priežasties: jis duoda gyvybę tiek žmonėms, tiek gyvatėms, tiek viskam, kas gyva. Visa tai — Dievo rankų darbas, todėl garbinti reikia patį Dievą, o ne jo kūrinius.

Pailiustruokime tai tokiu pavyzdžiu: tarkim, architektas suprojektavo namus ir atidavė juos šeimoms gyventi ir džiaugtis. Kaip atrodytų, jeigu, užuot dėkojusios architektui, tos šeimos dėkotų namams ir juos garbintų? Argi tai nebūtų kvaila ir to kilniaširdžio architekto atžvilgiu įžeidu? Panašiai, garbinant gyvūnus, o ne jų Kūrėją, įžeidžiamas Dievas.

Be jokios abejonės, trokštantiems Dievo palankumo būtina paisyti apaštalo Jono perspėjimo: „Vaikeliai, sergėkitės stabų!“ (1 Jono 5:21).

[Rėmelis/iliustracija 23 puslapyje]

DIEVO GARBINIMAS SU GYVATE RANKOSE

● Keliose charizmatinėse bažnyčiose Jungtinių Valstijų pietryčiuose įprasta nuodingas gyvates imti rankomis. Vieni užsimeta ant pečių vieną nuodingą šliužą, kiti — po kelis iškart. Keliama ir judinama gyvatė gali išsigąsti ir įgelti. Metams bėgant nuo jų įkandimo mirė ne vienas toks dievo garbintojas.

Šie žmonės savo veiksmus grindžia tuo, kas užrašyta Morkaus 16:17, 18. Čia yra tokie žodžiai: „Ims plikomis rankomis gyvates.“ King James Version Biblijos vertime bei kituose senesniuose Biblijos vertimuose šios eilutės pateiktos kaip esančios originalo tekste. Tačiau kituose Biblijos vertimuose, kaip antai New Revised Standard Version, New American Standard Bible ir New King James Version, paminėta, jog daugumoje seniausių Evangelijos pagal Morkų rankraščių tų eilučių nėra.

Biblijos mokymai nepatvirtina, kad garbinti Dievą su gyvate rankose būtų teisinga. Biblijoje teigiama: „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Jūs tikriausiai pritarsite, jog mūsų mylintis Kūrėjas iš savo tikrųjų garbintojų nereikalauja, kad šie, norėdami jam įtikti, atlikinėtų pavojingus ritualus. Jo sūnus Jėzus kvietė: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!“ (Mato 11:28, 29). Juk imti į rankas gyvates ir dėl to galbūt kentėti skausmą, susirgti ir net numirti nėra tai, ko iš savo sekėjų tikisi Jehova ir Jėzus!

[Šaltinio nuoroda]

REUTERS/Tami Chappell

[Iliustracija 22 puslapyje]

Plunksnuotosios gyvatės galva ant actekų šventyklos sienos

[Iliustracija 22 puslapyje]

Toltekų dievo Kecalkoatlo — plunksnuotosios gyvatės — bareljefas

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 22 puslapyje]

Viršuje: REUTERS/Tami Chappell; apačioje: © Leonardo Díaz Romero/age fotostock