„Geležinis kaspinas“ nuo jūros iki jūros

MAŽDAUG prieš pusantro šimto metų Kanados, antros pagal dydį pasaulio valstybės, didesniąją dalį sudarė neištirti plotai. Istorikas Pjeras Bertonas (Berton) aiškina, jog „trys ketvirtadaliai kanadiečių savo ūkiuose gyveno palyginti uždarai“, o dėl blogų kelių „tolimesnės kelionės buvo beveik neįmanomos“. Plaukti ežerais ir upėmis irgi buvo galima ne visada, nes apie penkis mėnesius per metus šiuos telkinius kaustė ledas.

Dėl šitokių sunkumų šalies premjeras seras Džonas A. Makdonaldas (Macdonald) 1871 metais pasiūlė per visą Kanadą nutiesti geležinkelį, kuris sujungtų Atlanto ir Ramiojo vandenyno pakrantes. Jungtinėse Valstijose toks geležinkelis buvo baigtas tiesti 1869-aisiais, bet, lyginant su jomis, Kanada turėjo mažiau pinigų, geležinkelio būtų reikėję ilgesnio, be to, čia buvo dešimtkart mažiau gyventojų. Kažkuris iš Kanados politinių vadovų šį projektą pavadino „vienu iš kvailiausių pasiūlymų, kokį tik galima įsivaizduoti“. Dar vienas pasišaipė, jog kitąsyk premjeras greičiausiai kalbės apie geležinkelį į Mėnulį.

Daug kainuojantis sumanymas

Vis dėlto vyriausybė pažadėjo per dešimt metų nutiesti geležinkelį. Škotų geležinkelių inžinierius Sandfordas Flemingas (Fleming) apskaičiavo, jog tai kainuos apie 100 milijonų Kanados dolerių — didžiulę sumą tais laikais. Nors dalį geležinkelio tiesti per Jungtines Valstijas būtų buvę trumpiau ir paprasčiau, norėdamas apsaugoti savo šalies interesus karo atveju, Makdonaldas primygtinai reikalavo visą magistralę tiesti tik per Kanadą.

Daugelis investuotojų nenorėjo leistis į tokią daug kainuojančią ir rizikingą avantiūrą. Tačiau 1875-aisiais, Kanados Ramiojo vandenyno geležinkelių bendrovei išpylus pirmąjį kaušą grunto, darbai prasidėjo. Po dešimties metų iškilo pavojus, kad geležinkelio tiesimas bus visiškai sustabdytas. Liepos 10 dieną penkioliktą valandą suėjo terminas, kai ši bendrovė — o ji buvo nemoki — turėjo grąžinti 400000 Kanados dolerių paskolą. Bet tos pačios dienos keturioliktą valandą, kad išgelbėtų projektą, šalies parlamentas pagaliau sutiko paskolinti daugiau pinigų.

Kas apsunkino geležinkelio tiesimą

Tiesiant liniją Ontarijo provincijos šiaurėje, kastuvai atsitrenkė į kietą uolieną, padengtą tik kokių trisdešimties centimetrų storio žemės sluoksniu. Taigi grunto teko privežti iš toli. Centrinėje Kanados dalyje žiemą temperatūra nukrisdavo iki minus 47  laipsnių Celsijaus, ir tai labai apsunkino darbą. Negana to, kasmet sniego danga siekdavo šimtus centimetrų. Geležinkelio ruožas, einantis per Uolinius kalnus vakaruose, buvo pramintas vieta, „kur mirtis ateina neperspėjusi“. Reikėjo iškasti daugybę tunelių ir pastatyti daugybę tiltų. Nepaisant lietaus, purvo ar sniego, darbo diena trukdavo ne mažiau kaip dešimt valandų.

Galiausiai, be didelių fanfarų, 1885-ųjų lapkričio 7-ąją vakaruose, prie Igl Paso (Eagle Pass) Britų Kolumbijoje, buvo įkalta paskutinė bėgvinė. Stotį pavadino Kragelakiu (Craigellachie) — pagal masinių mitingų vietą Škotijoje, tapusią atviro nepaklusnumo simboliu sunkiais laikais. Pakviestas pasakyti kalbą bendrovės generalinis direktorius buvo labai lakoniškas: „Galiu pasakyti tik tiek, kad visais atžvilgiais darbas atliktas puikiai.“

Poveikis žmonėms

Tūkstančiams nekvalifikuotų darbininkų, šiam projektui užverbuotų iš Kinijos, buvo garantuotas nuolatinis darbas. Dažnai jis buvo pavojingas, ypač Uoliniuose kalnuose. Ir vis dėlto, kad galėtų grįžti į namus, daugeliui kinų susitaupyti pakankamai pinigų pavyko tik praėjus keletui metų po to, kai buvo įkalta paskutinė bėgvinė.

Nutiesus geležinkelį, pramonė ir prekyba pasistūmėjo į vakarus, o tai neigiamai atsiliepė  nuo seno susiklosčiusiai tenykščių žmonių gyvensenai. Statėsi miestai ir miesteliai, o vietiniai gyventojai buvo suvaryti į rezervacijas. Smulkus verslas, klestėjęs prie buvusių prekybos kelių, smuko. Pavyzdžiui, smuklininkai neteko savo klientų, ir smuklės užsidarė. Kita vertus, buvo ir pranašumų. Daugelio manymu, traukiniai „išvadavo visuomenę iš purvo ir žiemos vergijos“. Be to, maisto prekės, iš Rytų atgabentos į Kanados Ramiojo vandenyno pakrantę, vos per kelias dienas pasiekdavo rytinius šalies miestus.

Nors krovinių pervežimui per Kanadą geležinkelis ir toliau tebėra svarbus, padaugėjus automobilių bei lėktuvų, traukiniuose keleivių ėmė mažėti. Tačiau daug kas vis dar mielai pabėga nuo XXI amžiaus šurmulio — sėda į minkštą patogų vagoną ir grožisi nuostabiu kraštovaizdžiu nuo Toronto iki pat Vankuverio. Taigi laikai, kai traukinys spartino gyvenimo tempą, liko praeityje. Dabar jame galima atsipalaiduoti ir, keliaujant Kanados „geležiniu kaspinu“, sujungusiu priešingas pakrantes, prisiminti įdomią šio geležinkelio istoriją.

[Rėmelis/iliustracija 18 puslapyje]

KELIAUDAMI „GELEŽINIU KASPINU“ DALIJAMĖS VILTIMI

Kai kurie kanadiečiai ligi šiol teikia pirmumą kelionei traukiniu, todėl ir Jehovos liudytojai naudojasi šia transporto priemone, kad su Biblijos žinia apie Dievo Karalystę pasiektų nuošalias vietoves (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]; Mato 6:9, 10). „Traukinyje kalbėtis apie Bibliją lengva, — aiškina liudytojai, — nes žmonėms smalsu, kur važiuojame ir kodėl.“

Apie tokią kelionę į Odžibvos (Ojibwa) rezervaciją prie Nipigono (Nipigon) ežero Ontarijo provincijos šiaurėje vienas liudytojas pasakoja: „Nors viskas buvo nuostabu — peizažas, gyvūnija, augalija — gražiausi prisiminimai liko apie sutiktus žmones. Kadangi čia retai kas užklysta, mūsų atvykimas sukėlė tikrą sujudimą. Mums paskolino kanojas ir leido nemokamai pasinaudoti mokyklos klase. Kai grįžome visą dieną skelbę gerąją naujieną, tos vietovės gyventojai susirinko žiūrėti vaizdajuostės apie pasaulinį skelbimo darbą.“

[Iliustracija 16 puslapyje]

Seras Džonas A. Makdonaldas

[Iliustracija 17 puslapyje]

Tiesti geležinkelį buvo sunku

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Kalnuose teko statyti daugybę tiltų ir kasti daugybę tunelių

[Iliustracija 17 puslapyje]

Įkalus paskutinę bėgvinę, transkontinentinis Kanados geležinkelis buvo baigtas

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kelionė „geležiniu kaspinu“ šiais laikais

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 16 puslapyje]

Viršuje: Canadian Pacific Railway (A17566); viduryje: Library and Archives Canada/C-006513

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 17 puslapyje]

Viršuje iš kairės į dešinę: Canadian Pacific Railway (NS13561-2); Canadian Pacific Railway (NS7865); Library and Archives Canada/PA-066576; apačioje: Canadian Pacific Railway (NS1960)

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 18 puslapyje]

Viršuje: Canadian National Railway Company; dešinėje: Courtesy VIA Rail Canada Inc.