„Didžiausias žemėje gyvas skraidantis aparatas“

ALBATROSAS apibūdinamas kaip „didžiausias žemėje gyvas skraidantis aparatas“. Ir tikrai ne veltui. Šis didžiausias vandenynų paukštis, kurio sparnų tarpugalis — trys metrai, gali skristi maždaug 120 kilometrų per valandą greičiu. Sausumoje albatrosas atrodo nerangus, bet ore atsiskleidžia visas jo didingumas.

Iš maždaug 20 atpažintų albatrosų rūšių apie 15 gyvena vandenyne aplink Naująją Zelandiją. Vienintelė albatrosų kolonija sausumoje, kur jie peri Pietų pusrutulyje, yra Tajarojės kyšulys, esantis Naujosios Zelandijos Pietų salos Otago pusiasalio smaigalyje.

Čia šiauriniai karališkieji albatrosai pirmą jauniklį išperi sulaukę šešerių—dešimties metų ir dauginasi visą likusį gyvenimą, kuris kartais būna gana ilgas. Yra žinoma, jog kai kurie gyvena gerokai daugiau nei pusšimtį metų. Albatrosai kas antri metai padeda po vieną kiaušinį, o metus, kuriais neperi, praleidžia jūroje. Paprastai paukščiai susiporuoja visam gyvenimui.

Prie lizdo, kurį sukti albatrosai pradeda rugsėjį, darbuojasi tiek patinėlis, tiek patelė. Paskui, lapkričio mėnesį, patelė padeda kiaušinį, kuris sveria iki pusės kilogramo. Abu pasikeisdami peri maždaug 80 dienų, kol galiausiai vasario pradžioje išsirita jauniklis. Tada tai vienas, tai kitas iš tėvų saugo jį ir maitina atrytu skilvio turiniu — žuvų ir moliuskų pliurza. Šešių mėnesių albatrosiukas sveria iki 12 kilogramų — žymiai daugiau nei suaugęs paukštis!

Nepraėjus nė metams, tėvai palieka Tajarojės kyšulį ir visus metus išbūna jūroje. Paskui grįžta, ir dauginimosi ciklas prasideda iš naujo. Visą tą laiką jų jauniklis, suliesėjęs ir visiškai apsiplunksnavęs, atkakliai mokėsi išskleisti sparnus ir pakilti su vėju. Kur jaunasis albatrosas išsiruošė? Į vandenyną, kur gyvens kelerius metus. Paaugęs jis grįš į Tajarojės kyšulį. Tuo metu, kai vyresni už jį paukščiai bus užsiėmę lizdo sukimu ir perėjimu, šis jaunėlis leis laiką kedendamas snapu plunksnas, dūkdamas ir demonstruodamas, kaip meistriškai geba skraidyti.

 [Rėmelis 25 puslapyje]

IŠVYKA Į KARALIŠKŲJŲ ALBATROSŲ KOLONIJĄ

Kadangi vaikystėje domėjausi pasakojimais apie albatrosus, išvykos į karališkųjų albatrosų koloniją labai laukiau. Buvo vėjuota diena. Priartėję prie kolonijos, mudu su drauge apžvelgėme dangų, ar kur nepamatysime albatrosų. Ir nenusivylėme. Išvydę šiuos legendinius skrajūnus, negalėjome jais atsistebėti!

Atvykę į vietą prisigretinome prie būrelio kitų, laukiančių vienos valandos ekskursijos su gidu. Iš eksponatų ir filmuotos medžiagos sužinojome, kad šiaurinis karališkasis albatrosas gali gyventi vien jūroje — netgi miegoti ant vandens! Tiek vandenyje, tiek ore šis žavingas paukštis yra tikras stebuklas. Tai dar viena priežastis šlovinti Jehovą Dievą, kuris ‘visa sukūrė’! (Apreiškimo 4:11, NW)

 [Iliustracija 24 puslapyje]

Mažylį, kuris būdamas šešių mėnesių sveria iki 12 kilogramų, pasikeisdami saugo ir maitina abu tėvai

[Iliustracija 24, 25 puslapiuose]

Tajarojės kyšulys — šiaurinių karališkųjų albatrosų namai

[Iliustracija 24 puslapyje]

Šiaurinis karališkasis albatrosas gali gyventi vien jūroje — netgi miegoti ant vandens

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 23 puslapyje]

Viršuje: © David Wall/Alamy; apačioje: © Kim Westerskov/Alamy

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 25 puslapyje]

Fonas: © davidwallphoto.com; 24 puslapis, viršuje: Tui De Roy/Roving Tortoise Photos; 24 puslapis, apačioje: Courtesy Diarmuid Toman; 25 puslapis, albatroso skrydis: © Naturfoto-Online/Wolfgang Bittmann