Pavojus aukštikalnėse. Kaip įveikti ūminę kalnų ligą

„Peru yra labai aukštų kalnų virtinė, Pariakaka (Pariacaca). [...] Kopdamas vadinamaisiais Laiptais — aukščiausia kalnyno trasa — beveik akimirksniu pajutau tokį baisų skausmą, jog pamaniau, kad turėsiu šokti žemyn. [...] Netrukus pradėjau konvulsiškai žiaukčioti ir vemti. Dingtelėjo mintis, jog mirsiu. Turiu pasakyti, kad, jei tai nebūtų liovęsi, tikrai būčiau numiręs, bet viskas truko tris keturias valandas, kol nuėjome gerą kelio galą žemyn ir pasiekėme aukštį, kuriame jautėmės pakenčiamai“ (Hosė de Akosta. Iš knygos Natural and Moral History of the Indies).

ARTĖJANT XVI amžiaus pabaigai, ispanų jėzuitas Hosė de Akosta (Acosta), kopdamas į Pariakaką Peru Anduose, patyrė ką tik aprašytą nemalonų nuotykį. Tais laikais buvo tikima, kad šitokie simptomai pasireiškia dėl kalnų mineralų išskiriamų nuodingų dujų arba piktųjų dievų iškvepiamo oro. Kiek žinoma dabar, Akosta patyrė simptomus, būdingus saroči (soroche) — ūminei kalnų ligai.

Šitaip organizmas reaguoja į deguonies trūkumą aukštikalnėse. Ten atmosferos slėgis krinta, ir plaučiai gauna mažiau deguonies. *

Kalnų ligos simptomai pasireiškia praėjus maždaug keturioms valandoms po to, kai žmogus pasiekia didelį aukštį, ir paprastai trunka nuo vienos iki keturių dienų. Per tą  laiką dėl deguonies stygiaus kraujyje paspartėja raudonųjų kūnelių gamyba, ir tai padeda kraujotakai apsirūpinti didesniu kiekiu deguonies.

Tačiau, jei žmogus į aukštikalnę užkopia per greit arba persitempia, kol dar nėra aklimatizavęsis, plaučiuose arba aplink smegenis gali susikaupti skysčių. Nekreipiant į tai dėmesio, gresia mirtis.

Kaip ligos išvengti

Apsisaugoti nuo ūminės kalnų ligos arba nuo jos gydytis žygeiviai ir alpinistai bando visaip. Paminėsime kelis būdus.

● Venkite kopti labai aukštai, jeigu sergate kvėpavimo takų ligomis ar mažakraujyste.

● Gydantis nuo kalnų ligos arba siekiant jos išvengti, dažniausiai rekomenduojama vartoti diuretikus arba vaistus nuo uždegimų. Pasikonsultuokite su savo gydytoju.

● Geriausias „vaistas“ nuo kalnų ligos — nusileisti žemiau. Jei turite galimybių, leisdamasis žemyn stenkitės nesušalti, o pasiekęs nepavojingą aukštį pailsėkite.

Patys gražiausi pasaulyje kvapą gniaužiantys vaizdai atsiveria nuo aukštikalnių ir kalnų virtinių (Psalmyno 148:9, 13). Jeigu keliaudamas būsite atsargus, išsaugosite gerą sveikatą, ir jus džiugins nuostabi kūrinija.

[Išnaša]

[Anotacija 20 puslapyje]

Kalnų ligos simptomai pasireiškia praėjus maždaug keturioms valandoms po to, kai žmogus pasiekia didelį aukštį, ir gali trukti nuo vienos iki keturių dienų

[Anotacija 20 puslapyje]

Geriausias „vaistas“ nuo kalnų ligos — nusileisti žemiau