Stebime pasaulį

„Be galo stebina tai, kad metai iš metų perkamiausia knyga Amerikoje yra Biblija, nors 90 procentų šeimų bent vieną jau turi namuose. [...] Kasmet parduodama apytikriai 25 milijonai jos egzempliorių“ (THE WALL STREET JOURNAL, JUNGTINĖS VALSTIJOS).

„Visame pasaulyje nuo gyvačių įkandimo kasmet nukenčia apie 4,5 milijono žmonių. Pagal atsargesnius paskaičiavimus dėl to miršta mažiausiai 100000 žmonių, o 250000 lieka neįgalūs“ (MELBURNO UNIVERSITETAS, AUSTRALIJA).

„2008-aisiais per dieną buvo išsiunčiama [maždaug] po 210 milijardų elektroninių laiškų“ (NEW SCIENTIST, BRITANIJA).

Greitkelio triukšmas kenkia atminčiai

„Žmonės, kurie gyvena netoli greitkelio, geležinkelio arba oro uosto, greičiausiai sunkiau prisimins seniai įsimintus dalykus bei išmoks naujų, net jeigu triukšmas jų ir neprižadins.“ Taip teigia Aisbrandas van der Verfas (Werf) iš Neurologijos instituto Nyderlanduose. Atminčiai ir gebėjimui mokytis kenkia miego stygius, bet panašią žalą žmogus patiria ir tada, kai „gilaus miego metu jį veikia nestiprus triukšmas [...], kuris iš miego nepabudina“, — rašoma olandų laikraštyje de Volkskrant. Kad hipokampas, svarbiausia atmintį reguliuojanti smegenų dalis, gerai funkcionuotų, būtina, kad gilus miegas nebūtų trikdomas tokių „išorinių dirgiklių, kaip triukšmas ir šviesa“.

Fejerverkai ir kvėpavimo takų ligos

Fejerverkų būna įspūdingų, bet į orą iššauto užtaiso dalelytės gali pakenkti sveikatai. Įvairiaspalviams žybsniams išgauti į daugelį užtaisų dedama metalo druskų, kaip antai stroncio — raudonai spalvai, bario — žaliai. Austrijos tyrinėtojai, padarę sniego mėginius prieš Naujuosius metus ir po naujametinių fejerverkų, nustatė, kad bario koncentracija sniege padidėjo 500 kartų. Kadangi apsinuodijus šiuo elementu susiaurėja kvėpavimo takai, tyrinėtojai sako, jog, įkvėpus fejerverkų dūmų, gali paūmėti kvėpavimo ligos, pavyzdžiui, astma.

Vėjo jėgainės pražūtingos šikšnosparniams

Žurnale Scientific American pranešama, jog Albertos provincijos (Kanada) vėjo jėgainių papėdėje randama negyvų šikšnosparnių. Tyrinėtojus tai suglumino, nes puikiai žinoma apie nepaprastus šikšnosparnių echolokacinius ir skraidymo sugebėjimus. Tačiau 92 procentams užsimušusių šikšnosparnių mokslininkai nustatė vidinį kraujavimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad jautri šikšnosparnių kvėpavimo sistema nesugeba prisitaikyti prie turbinos menčių sukelto staigaus oro slėgio kritimo. Menčių galai pasiekia 200 kilometrų per valandą greitį. Labiausiai pažeidžiami yra migruojantys vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai, todėl baiminamasi, kad dėl vėjo jėgainių nesutriktų ekosistemų pusiausvyra.