Susipažinkite su Indonezijos „miško žmogumi“

ĮSITVĖRĘS šakos, regis, per plonos, kad išlaikytų jo masyvų kūną, didžiulis padaras įsistebeilijo į mus. Sulaikę kvėpavimą, mes irgi įdėmiai žiūrėjome į jį. Jis atrodė abejingas, bet mes buvome pakerėti. Stovėjome akis į akį su orangutanu — didžiausiu medžiuose gyvenančiu planetos gyvūnu!

Orangutanai, kaip ir gorilos bei šimpanzės, priklauso didžiųjų beždžionių būriui. Šių romių, mėgstančių laikytis pavieniui, gyvūnų arealas — džiunglių tankmė Borneo ir Sumatroje — dviejose didžiausiose Pietryčių Azijos salose. Pavadinimas „orangutanas“ kilęs iš dviejų indoneziečių kalbos žodžių orang ir hutan, reiškiančių „miško žmogus“.

Ar norėtumėte apie šias įspūdingas raudonas beždžiones sužinoti daugiau? Tada keliaukime drauge į Borneo salos gilumą ir apsilankykime jų natūralioje aplinkoje.

Susitikimas su orangutanu

Kad pamatytume orangutanų, iškeliavome į Tandžung Putingo (Tanjung Puting) nacionalinį parką, kur prieglobstį randa begalė visokiausių gyvūnų. Didžiausia atrakcija visiems — tūkstančiai čia gyvenančių orangutanų.

Savo kelionę pradėjome iš mažytės Kumai prieplaukos. Čia sėdome į medinę motorinę valtį, vadinamą klotok. Plaukdami aukštyn upe, vis toliau nirome į siaurėjantį džiunglių žalumos tunelį. Upės pakrantes juosė palmių (Nipa fruticans) tankumynai, o ramiame juodame vandenyje tūnojo mirtinai pavojingi krokodilai. Iš džiunglių sklido keisti, jaudulį keliantys garsai.

Išlipę iš valties, apsipurškėme repelentu vabzdžiams atbaidyti ir pasukome į mišką. Praėjus vos kelioms minutėms, pamatėme pirmąjį orangutaną — didžiulį anksčiau minėtą  patiną. Jo raudoni gaurai, nelyginant nugludintas varis, spindėjo popietės saulėje. Po gaurais pūpsantys raumenys gyvūną darė tiesiog įspūdingą.

Suaugę laukiniai patinai, stovėdami ant kojų, yra apie 1,7 metro aukščio, sveria apie 90 kilogramų — dvigubai daugiau už pateles. Subrendusiems patinams susiformuoja didelės skruostų pagalvėlės, todėl jų veidai įgauna disko formą. Be to, patinai turi nukarusį gerklės maišą, kuris reikalingas urzgimui ir riaumojimui. Kartais jie paleidžia kurtinančių garsų tiradą, kuri gali tęstis iki penkių minučių ir girdėtis maždaug už dviejų kilometrų! Tad nenuostabu, kad tai vadinama „pratisu šūksniu“. Patinai paprastai riaumoja, kad patrauktų norinčias poruotis pateles ir atbaidytų varžovus.

Miško skliauto gyventojai

Eidami taku, pastebėjome orangutanus, kurie, kabindamiesi už šakų, keliavo medžių viršūnėmis. Jų kojos ir rankos stiprios, lanksčios, primenančios kablius su ilgais pirštais. Trumpi tiktai nykščiai, o didieji kojų pirštai stambūs. Orangutanai lengvai sugriebia šakas, grakščiai ir užtikrintai juda, tik, regis, niekada neskuba.

Jie puikiai moka maskuotis ir tarsi šešėliai susilieja su miško skliautu. Žeme vaikšto lėtai, žmonės nesunkiai gali juos aplenkti.

Beveik visą gyvenimą orangutanai praleidžia medžių viršūnėse, ir yra vienintelės taip gyvenančios didžiosios beždžionės. Daugiausiai vakarais, artėjant saulėlydžiui, jie susiranda patvarų išsišakojimą medyje, prisirenka smulkesnių šakų bei šakelių ir maždaug 20 metrų aukštyje pasidaro patogią naują „lovą“. Kad apsisaugotų nuo lietaus, kartais pasirūpina ir „stogu“. Šimpanzės ir gorilos nieko panašaus nedaro. Visam šiam darbui atlikti orangutanams užtenka kokių penkių minučių.

Medžiai šiems gyvūnams teikia ir jų mėgstamą maistą — vaisius. Orangutanai turi puikią atmintį ir tiksliai žino, kada ir kur rasti prinokusių vaisių. Be to, minta lapais, žieve, ūgliais, medumi, vabzdžiais. Medų arba vabzdžius iš medžių drevių kartais iškrapšto pagaliu. Apskritai, į orangutanų meniu įeina per 400 rūšių maisto!

Eidami taku žemyn, stebėjome kitą reginį — kaip orangutanai maitinosi krūvomis sukrautais bananais.  Šios beždžionės buvo užaugintos nelaisvėje, o paskui paleistos, tad neturi tiek įgūdžių išgyventi, kaip laisvėje augę jų gentainiai. Todėl šalia to, ką susiranda pačios, joms duodama ir papildomai maisto.

Orangutanų šeiminis gyvenimas

Stebėjome, kaip mieli mažyliai motinų nepaleidžia nė per žingsnį, o didesni išdykėliai šėlsta medžiuose arba ant žemės. Orangutanų patelės išgyvena iki 45 metų. Subręsta būdamos 15 ar 16 ir nuo to laiko kas septyneri aštuoneri metai atsiveda po jauniklį. Per visą savo gyvenimą orangutano patelė vidutiniškai susilaukia ne daugiau kaip trijų jauniklių. Taigi šios beždžionės yra vieni iš lėčiausiai besidauginančių žinduolių žemėje.

Ryšys tarp motinos ir naujagimio nepaprastai stiprus. Patelės prižiūri ir moko savo jauniklius aštuonerius ar daugiau metų. Pirmaisiais gyvenimo metais jauniklis kone tiesiogine prasme yra prilipęs prie motinos. Vėliau jis niekada toli nuo jos nenuklys tol, kol gims kitas mažylis. Dar nesubrendusios patelės dažnai lieka šalia motinos ir stebi, kaip ši rūpinasi naujagimiu.

Tačiau jaunus patinėlius, gimus kitam mažyliui, motina gana greitai nustumia į šalį. Tada maždaug 15 kvadratinių kilometrų miško plote jie klaidžioja vieni. Paprastai kitų patinų vengia, o su patelėmis susitiks, kai ateis metas poruotis.

Patelės visą gyvenimą dažniausiai praleidžia mažesnėje teritorijoje. Retsykiais maitinasi tame pačiame medyje su kitomis, bet net ir tuomet beveik arba visiškai nebendrauja.  Toks gyvenimas pavieniui orangutanus išskiria iš visų beždžionių. Bet, kad daugiau sužinotume apie „miško žmogų“, reikėjo apsilankyti dar vienoje vietoje.

Beždžionės prie išnykimo ribos

Nacionaliniame parke yra Likio stovykla — antropologo Luiso Likio (Leakey) vardu pavadintas orangutanų reabilitacijos, tyrimo ir apsaugos centras. Čia orangutanų toli ieškoti nereikia. Kai kurie, priėję prie mūsų, pozavo arba demonstravo savo akrobatinius sugebėjimus. Viena suaugusi patelė netgi griebė mano draugui už švarko. Matyti šiuos gražius gyvūnus iš taip arti buvo tikras malonumas.

Tačiau faktas, kad yra tokia stovykla, aiškiai perspėja — orangutanai artėja prie išnykimo ribos. Kai kurie gamtosaugininkai įsitikinę, kad šių beždžionių perspektyvos išlikti natūraliomis sąlygomis gana abejotinos — joms liko galbūt koks dešimt ar mažiau metų. Apžvelkime tris dalykus, kurie kelia didžiausią grėsmę.

Miško ruoša. Per pastaruosius 20 metų orangutanų arealas sumažėjo apie 80 procentų. Indonezijoje kasdien iškertama vidutiniškai 50 kvadratinių kilometrų miško — penkios futbolo aikštės kas minutę.

Brakonieriavimas. Žmonėms kėsinantis į miškus, orangutanai tampa mažiau apsaugoti nuo medžiotojų. Nelegalių suvenyrų rinkoje už šio gyvūno kaukolę prekeiviai gauna iki 70 JAV dolerių. Kai kurių manymu, orangutanai naikina pasėlius. Kiti šias beždžiones žudo maistui.

Prekyba prijaukintais gyvūnais. Juodojoje rinkoje žavaus orangutaniuko kaina svyruoja nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių dolerių. Paskaičiuota, jog kasmet parduodama apie tūkstantis šių beždžionių jauniklių.

Tiek valstybinės, tiek privačios institucijos stengiasi apsaugoti orangutanus nuo išnykimo. Kuriami reabilitacijos centrai, per švietimo programas keliamas žmonių sąmoningumas, steigiami nacionaliniai parkai bei rezervatai, kontroliuojama nelegali miško ruoša.

Biblija atskleidžia, jog netrukus Dievas ‘sunaikins tuos, kurie niokoja žemę’ ir visoje planetoje įkurs rojų (Apreiškimo 11:18; Izaijo 11:4-9; Mato 6:10). Taip išsipildys psalmininko žodžiai: „Tada visi miško medžiai giedos iš džiaugsmo“ (Psalmyno 96:12). Taigi ir orangutanai — Indonezijos „miško žmonės“ — gyvens ramybėje, ir joks žmogus nebekels jiems grėsmės.

[Žemėlapis 15 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

MALAIZIJA

Borneo

INDONEZIJA

Sumatra

AUSTRALIJA

[Iliustracija 16 puslapyje]

Suaugusio patino veidas turi išskirtinį bruožą — skruostų pagalvėles

[Šaltinio nuoroda]

© imagebroker/Alamy

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Orangutanai lengvai karstosi po medžius, bet žeme juda kur kas lėčiau

[Šaltinių nuorodos]

Viršuje: © moodboard/Alamy; apačioje: Orangutan in the Camp Leakey of Tanjung Puting National Park, managed by BTNTP, UPT Ditjen PHKA Dephut

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Orangutan in the Camp Leakey of Tanjung Puting National Park, managed by BTNTP, UPT Ditjen PHKA Dephut

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 18 puslapyje]

Orangutan in the Camp Leakey of Tanjung Puting National Park, managed by BTNTP, UPT Ditjen PHKA Dephut