Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kas yra demonai?

Kas yra demonai?

Biblijos požiūris

Kas yra demonai?

VAIDUOKLIAI, šmėklos, vėlės, džinai, demonai — tai dvasinės būtybės, kuriomis tiki žmonės, priklausantys įvairioms religijoms ir kurios laikomos arba piktavalėmis, arba geradarėmis, arba gebančiomis daryti ir gera, ir pikta. Kai kas netiki dvasiomis, atmesdami tai kaip prietarus arba vaizduotės padarinius. O ką sako Biblija?

Biblija moko, jog pats Kūrėjas yra dvasinė esybė, ir jo pirmieji kūriniai taip pat buvo dvasiniai (Jono 4:24; Hebrajams 1:13, 14). Be to, Biblijoje minimos ir piktosios dvasios, kurios kartais vadinamos demonais (1 Korintiečiams 10:20, 21; Jokūbo 2:19). Bet joje nemokoma, kad demonus sukūrė Dievas. Kas tuomet jie yra ir kaip atsirado?

„Nusidėję angelai“

Sukūręs dvasines būtybes, Dievas davė jiems valios laisvę — galimybę patiems rinktis, kuriuo keliu eiti — gėrio ar blogio. Deja, po to, kai buvo sukurti žmonės, tam tikras skaičius angelų (kiek jų, Biblijoje nepaminėta) pasirinko blogį. Taip jie sukėlė maištą prieš Dievą.

Pirmuoju liūdniausiai pagarsėjusiu maištininku tapo dvasinė esybė, kuri buvo pavadinta Šėtonu. „Jis [...] niekuomet nesilaikė tiesos“, — sakė Jėzus Kristus (Jono 8:44). Kodėl Šėtonas sukilo prieš Dievą? Jis pradėjo geisti, kad šlovė, kuri priklauso išimtinai Kūrėjui, būtų teikiama jam. Tokio troškimo skatinamas šitas dvasinis kūrinys ėmėsi veiksmų ir pasidarė Dievo varžovu. Taip jis tapo Šėtonu — šis žodis reiškia „priešininkas“. Po kelių šimtmečių, prieš Nojaus dienų tvaną, prie Šėtono prisidėjo kiti angelai. Jie paliko savo padėtį danguje, materializavosi į žmogiškus kūnus ir apsigyveno žemėje (Pradžios 6:1-4; Jokūbo 1:13-15). Tvanui prasidėjus, „nusidėję angelai“, matyt, grįžo į dvasinę sritį (2 Petro 2:4; Pradžios 7:17-24). Ilgainiui juos pradėta vadinti demonais (Pakartoto Įstatymo 32:17; Morkaus 1:34).

Dabar neklusniųjų angelų padėtis labai skiriasi nuo tos, kokioje jie buvo iki maišto. Judo 6 skaitome: „Taip pat ir tuos angelus, kurie neišlaikė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę, jis laiko sukaustytus amžinais pančiais tamsybėje didžiosios dienos teismui.“ Taigi Dievas nebeleido demonams vėl eiti garbingų pareigų danguje, bet simboline prasme „laiko tamsybėje“ — tai yra atskirtus nuo bet kokios dvasinės šviesos.

„Suvedžioja visą pasaulį“

Nors, iš visko sprendžiant, demonams materializuotis jau neleidžiama, jie turi daug galios ir daro didžiulę įtaką žmonių mąstysenai bei gyvensenai. Todėl ir sakoma, jog Šėtonas su savo demonų ordomis „suvedžioja visą pasaulį“ (Apreiškimo 12:9, Brb; 16:14). Kaip? Dažniausiai per „demonų mokslus“ (1 Timotiejui 4:1). Šie klaidingi mokymai, kurie neretai pateikiami kaip religinės tiesos, milijonams žmonių apakino protus, kad jie nesužinotų tiesos apie Dievą (2 Korintiečiams 4:4). Apsvarstykime kelis pavyzdžius.

Mokymas, kad mirusieji tebėra gyvi. Per vaiduoklius, balsus ir visokias apgaulingas manipuliacijas demonai klaidina žmones versdami tikėti, kad gyvieji gali bendrauti su mirusiaisiais. Be to, ši suktybė tarsi suteikia svarumo melui, kad žmogui mirus jo siela lieka gyva. Tačiau Biblijoje aiškiai teigiama: „Mirusieji nebežino nieko“ (Mokytojo 9:5, 6). ‘Nužengusieji į tylos buveinę’ negali net šlovinti Dievo, jau nekalbant apie ką kita (Psalmyno 115:17). *

Požiūris „nėra nieko smerktino“. „Visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Pasinaudodamas masinės informacijos bei kitokiomis priemonėmis, Šėtonas su savo demonais perša pragaištingą supratimą, jog žmonės turėtų nevaržomai tenkinti žemus kūno geismus (Efeziečiams 2:1-3).

Spiritizmo propagavimas. Apaštalas Paulius sutiko vieną tarnaitę, turinčią „spėjimo dvasią“, kurios pagalba „spėdama ji daug uždirbdavo savo šeimininkams“ (Apaštalų darbų 16:16). Žinodamas, iš kur ji turi tų antgamtinių galių, Paulius jos klausytis atsisakė. Be to, jis nenorėjo įskaudinti Dievo, kuris visokiomis spiritizmo apraiškomis, tokiomis kaip astrologija ir kreipimasis į piktąsias dvasines jėgas, bjaurisi (Pakartoto Įstatymo 18:10-12).

Apsisaugokite nuo demonų

Kaip apsisaugoti nuo piktųjų dvasių? Biblija duoda atsakymą: „Būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“ (Jokūbo 4:7). Šio įsakymo paisome, jei gyvename pagal mokymus Biblijos — vienintelės šventos knygos, kurioje visiškai demaskuojamas Šėtonas, demonai ir jų klastos (Efeziečiams 6:11; 2 Korintiečiams 2:11). Be to, Biblijoje sakoma, jog piktosioms dvasioms kartu su visais, kas priešinasi Dievui, nebus leista gyventi amžinai (Romiečiams 16:20). „Juk dorieji gyvens žemėje“, — rašoma Patarlių 2:21.

[Išnaša]

^ pstr. 11 Jei norėtumėte sužinoti, kokia iš tikrųjų yra mirusiųjų būklė, ir apie biblinę prikėlimo viltį, skaitykite knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? 6 ir 7 skyrius.

AR ŽINOTE?

● Ar demonus sukūrė Dievas? (2 Petro 2:4)

● Ar įmanoma kalbėtis su mirusiaisiais? (Mokytojo 9:5, 6)

● Kaip galite apsisaugoti nuo demonų? (Jokūbo 4:7)

[Iliustracija 21 puslapyje]

Demonai stengiasi žmonėms daryti įtaką įvairiomis priemonėmis