Daugelis yra paprasčiausiai suklaidinti. Kitiems galbūt nepatinka liudytojų atliekamas evangelizacijos darbas. Tačiau aišku viena — liudytojai tą darbą daro iš meilės artimui, žinodami, kad „kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“ (Romiečiams 10:13).

Jehovos liudytojai yra krikščionys, bet jie — ne protestantai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios nėra ir katalikai, nes supranta, jog tam tikri šių religijų mokymai nėra pagrįsti Šventuoju Raštu. Pavyzdžiui, Biblijoje nemokoma, kad Dievas, būdamas meilės įsikūnijimas, per amžius kankina žmones ugniniame pragare. Taip pat joje nemokoma, kad žmonės turi nemirtingą sielą arba kad krikščionys turėtų veltis į politiką (Ezechielio 18:4; Jono 15:19; 17:14; Romiečiams 6:23). *

Kaip rašoma leidinyje The World Book Encyclopedia, „fundamentalizmas yra judėjimas, paplitęs tarp protestantų Jungtinėse Valstijose. Neretai fundamentalistinės organizacijos, „kai kurias Biblijos eilutes traktuodamos paraidžiui, propaguoja tam tikras socialines ir politines pažiūras“. Jehovos liudytojams šitoks apibrėžimas netinka. Kaip jau minėta, jie laikosi politinio neutralumo ir politinėmis ar kitokiomis priemonėmis neprimeta savo įsitikinimų kitiems. Priešingai, liudytojai su žmonėmis paprastai kalbasi akis į akį, logiškai samprotaudami bei pateikdami svarius įrodymus, kaip tai darė pirmojo amžiaus krikščionys (Apaštalų darbų 19:8).

Sekta yra grupė, atskilusi religinės bendruomenės viduje arba atsiskyrusi nuo jos, kad suformuotų naują religiją. Jehovos liudytojai neatsiskyrė nuo jokios religijos. Jie nėra sekta.

Jų sueigos, kurios atviros visuomenei, iš esmės yra Biblijos studijos. Jose dažnai aktyviai dalyvauja ir auditorija. Viena iš savaitinių sueigų — teokratinės tarnybos mokykla — padeda bendruomenės nariams ugdytis mokymo, skaitymo ir Biblijos tyrinėjimo įgūdžius. Kita sueiga — pusės valandos biblinė paskaita kokia nors tema, kuri dažnai pateikiama taip, kad sudomintų ir ne Jehovos liudytojus. Po šios paskaitos paprastai vyksta kita  programos dalis — Biblijos studijos naudojantis žurnalu Sargybos bokštas. Sueigos pradedamos ir užbaigiamos giesme bei malda. Aukų neprašinėjama, ir per rankas nesiunčiama aukų lėkštelė (2 Korintiečiams 8:12).

Jų veikla finansuojama savanoriškomis aukomis. Liudytojai neima mokesčio už krikštą, sutuoktuves, laidotuves ar kokią kitą religinę paslaugą. Nėra reikalavimo mokėti dešimtinės. Kiekvienas, kas nori paremti jų veiklą, gali tai padaryti įdėdamas savo auką į aukų dėžutę, kuri yra pernelyg į akis nekrentančioje Karalystės salės vietoje. Biblinę literatūrą savo reikmėms Jehovos liudytojai leidžia patys, todėl jos savikaina nedidelė, o kuklias Karalystės sales bei filialų pastatus dažniausiai stato savanoriai.

Taip. Jie net siekia kuo geresnės medicininės pagalbos sau ir savo artimiesiems. Be to, daug liudytojų darbuojasi medicinos srityje slaugytojais, felčeriais, gydytojais, chirurgais. Tačiau Jehovos liudytojai atsisako kraujo perpylimo. Biblijoje nurodyta: ‘Susilaikykite nuo kraujo’ (Apaštalų darbų 15:28, 29). Verta dėmesio, kad vis daugiau gydytojų laiko gydymą be kraujo „aukso standartu“, nes taip išvengiama daugybės pavojų, susijusių su kraujo produktų vartojimu.