Prancūzija. „Jehovos liudytojai — tai piliečiai, gerbiantys Respublikos įstatymus. [...] Jie nekelia grėsmės viešajai tvarkai, dirba, moka mokesčius, prisideda prie mūsų šalies ekonominio vystymosi ir dalyvauja labdaringoje veikloje. Malonu matyti, kaip šie įvairių rasių ir skirtingos kilmės žmonės taikingai renkasi draugėn. [...] Jei visi būtų Jehovos liudytojai, mes, policininkai, liktume be darbo“ (Prancūzijos policininkų sąjungos atstovas).

Ukraina. „Jehovos liudytojai diegia savo vaikams aukštos moralės principus. Jie moko savo atžalas vengti elgsenos, veiksmų ir net pažiūrų, kurios [nors ir] laikomos norma šių dienų pasaulyje, tiek patiems vaikams, tiek kitiems gali būti žalingos. Todėl tėvai perspėja savo vaikus dėl pavojų, kurie tyko vartojant narkotikus, rūkant, piktnaudžiaujant svaigalais. Jie suvokia, kaip svarbu būti sąžiningam ir darbščiam. [...] Jehovos liudytojai savo vaikus moko dorovės, auklėja taip, kad gerbtų valdžią, kitus asmenis bei jų nuosavybę ir būtų įstatymui klusnūs piliečiai“ (The History of Religion in Ukraine, redagavo profesorius Petro Jarotskij (Yarotskyi).

Italija. „Olimpiniame stadione, kur susirinkę trisdešimt tūkstančių žiūrovų, tvyro tyla. [...] Jokių šiukšlių, jokio triukšmo, jokių šūkavimų. Tokį vaizdą vakar buvo galima stebėti Olimpiniame stadione [...]. Jokių nederamų gestų, jokios cigaretės, jokių [alkoholinių gėrimų] skardinių. Tiktai atverstos Biblijos, žmonės, kai ką besižymintys savo užrašuose, ir tyliai sėdintys vaikai“ (L’Unità, iš reportažo apie Jehovos liudytojų kongresą Romoje).

Britanija. „Čeltnamo arkidiakonas pasakė, jog Anglikonų bažnyčiai reikia atsidavusių tikinčiųjų, kurie, kaip ir Jehovos liudytojai, lankytų žmones“ (The Gazette, Glosterio vyskupija).

 Nyderlandai. Leuvardeno mieste, netoli Karalystės salės gyvenantys žmonės liudytojams įteikė laišką, kuriame rašoma: „Norėtume jus pagirti, kad jūsų dėka Norderveko [Noorderweg] gatvėje taip gražu. Jūsų bendruomenės nariai visada tvarkingai apsirengę ir yra labai gerų manierų. Vaikai gražiai elgiasi, suaugusieji niekada nestato automobilių draudžiamose vietose, niekas nemėto gatvėje šiukšlių, o teritorijoje aplink Karalystės salę visada švaru ir tvarkinga. Viliamės, kad būsite mūsų kaimynai dar daug metų, nes tokia kaimynyste labai džiaugiamės.“

Meksika. Nacionalinės antropologijos ir istorijos mokyklos dėstytojas, tyrinėtojas Eilijas Masfereris [Masferrer] pareiškė, kad liudytojai pagelbėjo žmonėms, „šeimoje patyrusiems didelių sukrėtimų dėl išprievartavimo, smurto, alkoholizmo, narkomanijos“. Anot jo, liudytojų mokymai „leidžia pasijusti oriai tiems, kuriuos kamuoja menkavertiškumas“, ir padeda „išvengti didesnių problemų, nes žmonės ima elgtis, kaip patinka Dievui“ (laikraštis Excélsior).

Brazilija. Viename laikraštyje pranešama: „Jehovos liudytojų organizacija tikrai įspūdinga. Jų sueigų vietos visada švarios. Viskas labai puikiai organizuota. Programai pasibaigus, renginio vieta paliekama švaresnė, nei buvo prieš tai. Kol sakoma kalba, vyrauja visiška tyla. Niekas nesistumdo. Dominuoja geros manieros. [...] Tai religija, kur tikrai laikomasi tvarkos. Jie žino, ką iš tikrųjų reiškia garbinti Dievą“ (Comércio da Franca).

Jehovos liudytojai tvirtai tiki, kad Kūrėjas geriau už bet ką žino principus, kuriais žmonės turėtų gyvenime vadovautis (Izaijo 48:17, 18). Todėl, kai apie Jehovos liudytojus kiti atsiliepia teigiamai, garbę už tai jie atiduoda Dievui. Jėzus pasakė: „Tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mato 5:16).