Jurtos — Centrinės Azijos namai klajokliai

MINKŠTA ir apvali. Žiemą joje šilta, vasarą vėsu. Kas tai? Klajokliai, gyvenantys kai kuriuose Centrinės Azijos regionuose, atsakytų: „Jurta!“ Šie tradiciniai būstai kadaise buvo paplitę nuo Mongolijos ir Kazachijos stepių iki Kirgizijos kalnų bei slėnių.

Jurta — tai apvalus, palapinę primenantis statinys, kurio sienos išklotos puošniais nendrių kilimėliais, o išorė apmušta avies vilnų veltiniai̇̃s. Nors toks namelis sveria nedaug ir yra lengvai surenkamas, jis tvirtas ir patogus tiek karštą vasarą, tiek šaltą žiemą. Kirgizai jurtą vadina pilku namu, kazachai — veltiniu namu, o mongolai — tiesiog namu (ger).

Jurtos būna pilkšvai rudos arba vaiskiai baltos, nelygu iš kokios spalvos vilnų nuveltas veltinys. Kirgizų bei kazachų jurtas dažniausiai puošia ryškių spalvų dažytos vilnos kompozicijos, vaizduojančios avino ragą. Seniau gražūs apklotai bei grindų danga iš veltinio liudijo apie šeimos turtą ir aukštą socialinę padėtį.

Viena iš pagrindinių jurtos dalių yra centrinis žiedas, arba ratas, prie kurio prijungiamos visos stogo kartys. Šis tvirtas, sunkus žiedas suteikia jurtai stabilumo. Atmetus jį dengiantį veltinį atvartą, jurtą galima išvėdinti, o esant atšiauriam orui laikyti uždengtą. Giedromis naktimis per šią angą stoge visa šeima gali grožėtis žvaigždėtu dangumi.

Ideali klajokliškam gyvenimui

Kai kuriose Kazachijos, Kirgizijos bei Mongolijos teritorijose žmonės ligi šiol tebegyvena klajokliškai. Beki Kemeri (Kemery) knygoje Yurts—Living in the Round pasakoja, kaip Mongolijoje jurtos iš vietos į vietą gabenamos kupranugariais: „Ant vieno kupranugario rėmai uždedami taip, kad vienoda našta tektų abiem gyvulio šonams. Paskiausiai užkeliamas stogo ratas. Jis kaip tik tokio dydžio, kad tinka užmauti ant kupros. Ant kito kupranugario sukraunami veltiniai. Ten, kur kupranugarių nėra, jurtoms pervežti kerdžiai į ratus įkinko jaką arba arklius. Kartais į naują vietą jurtos vežamos rusišku sunkvežimiu.“

Mongoliškų jurtų kartys tiesios, o stogai plokštesni nei kitų. Tokia konstrukcija atvirose lygumose geriau atlaiko vėtras ir žaibus. Kirgizijoje ir Kazachijoje jurtos yra statesnės  ir apvalesnės. Kad šviesa patektų į vidų, paprastai jurta atsukama įeiga į saulę. Ryškių raštų veltiniai kilimėliai bei užtiesalai sulankstomi ir sukraunami ant medinių skrynių, sustatytų jurtoje priešais angą. Veidu į šią spalvingą šūsnį pagal paprotį sodinamas koks svarbus svečias, arba tą vietą užima vyriausias šeimoje vyras.

Jurtos dalis į dešinę nuo įeigos skirta moterims. Čia laikomi visi valgio gaminimo, valymo, siuvimo, veltinio vėlimo reikmenys. Kita jurtos pusė — vyrų. Joje sudėti balnai, rimbai ir visa, ko reikia medžioklei bei gyvulių priežiūrai.

Politinės permainos jurtoms nė motais

Po 1917 metų socialistinės revoliucijos klajoklių gyvenimas nepaprastai pasikeitė. Visoje Centrinėje Azijoje rusai statė mokyklas, ligonines, tiesė kelius, ir visa tai skatino žmones gyventi sėsliau.

Ilgainiui vietiniai atsisakė klajokliškos gyvensenos ir ėmė kurtis kaimuose bei miestuose. Tačiau, ganydami didelių kolektyvinių ūkių avis, karves bei arklius, vasarą piemenys vis dar praleidžia jurtose.

„Paauglystėje, — pasakoja Maksatas (Maksat), kirgizas, kuriam dabar gerokai per 30, — padėdavau tėvui ganyti jam patikėtą bandą. Liepą, kai sniegas jau būdavo nutirpęs, kalnų takais gindavome gyvulius į aukštikalnių ganyklas.

Jurtą pasistatydavome palei kalnų upelį, kur turėdavome apsčiai vandens valgiui gaminti ir nusiprausti. Ten išbūdavome iki spalio pradžios, kol orai atšaldavo.“ Taigi jurta tebėra reikalinga ir mūsų laikais.

Šiuolaikinė jurta

Tokiuose kraštuose kaip Kirgizija jurtos palei kelią nieko nestebina. Jose įsikūrusios parduotuvės arba kavinės, kur lankytojai gali paskanauti nacionalinių patiekalų. Be to, svečiams siūloma patiems susipažinti su įprasta kirgizų gyvensena — pernakvoti jurtoje Kirgizijos kalnuose arba prie civilizacijos nepaliesto Isyk Kulio ežero.

Centrinėje Azijoje jurtomis naudojamasi ir laikantis kai kurių laidojimo papročių. Maksatas aiškina: „Kirgizai mirusįjį šarvoja jurtoje, kur šeima bei draugai ateina apraudoti artimojo netektį.“

Pastaruoju metu jurtos išpopuliarėjo ir Vakarų šalyse. Kai kas jas reklamuoja dėl to, kad jose gyventi praktiška ir aplinkai daroma mažiau žalos. Tačiau dauguma dabartinių jurtų labai skiriasi nuo tų, kokios buvo statomos anksčiau, nes joms naudojamos šiuolaikinės medžiagos. Be to, šios jurtos dažnai yra labiau pritaikytos sėsliam gyvenimui.

Nors, kur ir kada jurtos buvo pradėtos statyti, tiksliai nėra žinoma, jų naudingumu niekas neabejoja. Jurta neatsiejama nuo Centrinės Azijos tautų klajokliškos gyvensenos, ir ji aiškiai byloja, kokie išradingi buvo tie nenusimenantys ir lengvai prisitaikantys žmonės.

[Iliustracija 17 puslapyje]

Jurtos prie garsiojo Isyk Kulio ežero Kirgizijoje