Rašo mūsų skaitytojai

Laimė, didesnė už tą, kurią teikia turtai (2009 m. kovas). Straipsnyje pacituoti Kosto žodžiai: „Dievas nenori, kad vaikytumės prabangos.“ Maniau, kad Jehova nenustato ribų, kiek — daug ar mažai — turto gali turėti jo tarnas. Svarbu, kad šis Dievo interesams skirtų pirmąją vietą. Ar neteisinga gyventi prabangiai, jeigu ištikimai tarnauji Jehovai?

Dž. D., Jungtinės Valstijos

„Atsibuskite!“ atsakymas. Biblijoje materialinis klestėjimas nėra smerkiamas. Ne vienas Dievo tarnas senovėje buvo turtingas (Pradžios 25:5; 26:12-16; Jobo 1:1-3). Tačiau turtingiesiems verta nepamiršti, jog „didžiavimasis pragyvenimo ištekliais, — nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio“ (1 Jono 2:16, Jr). Be to, apaštalas Paulius sakė: „Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams.“ Jis atkreipė dėmesį į tai, kad, aukodami dvasinius interesus dėl noro praturtėti, „kai kurie [...] nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių“ (1 Timotiejui 6:10). Aišku, Dievo Žodyje nesakoma, jog turtingieji privalo jausti kaltę, kad turi daugiau nei kiti. Krikščionys, kad ir kiek — daug ar mažai — turėtų, skatinami ‘būti dosnūs, dalytis su kitais’ (1 Timotiejui 6:18).

Tylus balsas, kuris gali būti išgirstas (2008 m. spalis). Straipsnis apie Hilari, turinčią Reto sindromą, mane labai padrąsino. Mano penkerių metų vaikaitis nemato, negirdi, nevaikšto, nekalba, nesėdi. Dabar turiu viltį, kad tuomet, kai giedu, skaitau, kalbu, jį glamonėju arba masažuoju, jo smegenyse kažkas vyksta. Hilari mamos žodžiai, kad „jei ji ir negali girdėti, ką dukra sako, Jehova gali“, mane sugraudino iki ašarų. Tai padėjo suprasti, kad, nors mano vaikaitis negali nieko ištarti, Jehova žino, kas jo širdelėje.

M. A., Japonija

Mano dukrai 43, tačiau tai — pirmas mano perskaitytas straipsnis, kuris nušviečia jos būklę ir negalios priežastis. Visa širdimi atjaučiu Hilari, jos mamą ir seserį. Nors mus skiria tūkstančiai mylių, mūsų aplinkybės panašios. Aš vertinu jų tikėjimą, meilę bei ištvermę.

T. Y., Gana

Abortas. Išeitis, kuri išsprendžia visas problemas? (2009 m. birželis) Ačiū už straipsnius aborto tema. Būdama kiek daugiau nei dvidešimties, nusprendžiau pasidaryti abortą, dėl ko siaubingai apgailestauju. Jei dabar nežinočiau tiesos, jausčiausi sugniuždyta. Esu be galo dėkinga Jehovai, kad turiu viltį ir žinau, koks jis gailestingas.

Vardas nenurodytas, Jungtinės Valstijos

Jaunimas klausia. Kaip ištverti, kai miršta mama ar tėtis? (2009 m. rugpjūtis) Man dar tik 22. Staigi ir netikėta tėčio mirtis mane tiesiog pribloškė. Kaip paminėta straipsnyje, aš irgi neturėsiu jo šalia pačiais svarbiausiais savo gyvenimo momentais. Praėjo treji metai, bet man tebėra sunku grįžti į normalias vėžes. Ir vis dėlto šis straipsnis mane labai paguodė. Nors patarimus, kaip lengviau ištverti netektį, taikyti nebuvo lengva, jie pasirodė esą veiksmingi. Ačiū už jūsų puikų darbą.

N. P., Prancūzija