Vakarų pusrutulio „džiunglių karalius“

KAS jis? Didžiausia katė Amerikoje — jaguaras. Kur jį galima sutikti? Centrinės bei Pietų Amerikos džiunglėse, pelkėse, miškuose, dykumose ir krūmynuose. Kitaip nei dauguma kačių, jis puikiai jaučiasi ne tik ant žemės ar medžiuose, bet netgi vandenyje.

Pabandykite įsivaizduoti, jog stovite šalia suaugusio jaguaro patino. Jis gali būti dviejų metrų ilgio, neskaitant uodegos, ir sverti 120 ar daugiau kilogramų. Jaguarai yra atsiskyrėliai ir su savo gentainiais susitinka tik tuomet, kai poruojasi. Patinėliai pradeda poruotis trejų ketverių metų, o patelės savo pirmosios vados gali susilaukti būdamos dvejų. Po trijų keturių mėnesių nėštumo jos paprastai atsiveda du jauniklius. Yra žinoma, jog nelaisvėje kai kurie jaguarai išgyvena daugiau kaip 20 metų.

Turėdamas omenyje, kokios paslaptingos ir sunkiai pagaunamos šios didžiulės katės, vienas biologas pasakė: „Aptikti jaguarą išties nelengva! Gali stovėti tiesiog šalia, [...] ir vis dėlto jo nepastebėti.“ Šios katės gelsvai rudas kailis su juodomis rozetėmis, juosiančiomis dar mažesnes dėmeles, padeda gyvūnui pasislėpti, o paskui šešėlių priedangoje nepastebimai dingti iš akių.

Vienišas medžiotojas pasalūnas

Įgudęs medžiotojas, jaguaras, minta maždaug 85 rūšių gyvūnais, tarp jų tapyrais, elniais ir beždžionėmis. Kadangi ir vandenyje jis jaučiasi kaip namie, taip pat lengvai gaudo žuvis bei vėžlius. Kartą žmonės matė, kaip jaguaras sumedžiojo suaugusį arklį, apie 80 metrų vilko jį sausa žeme, o paskui pertempė per upę.

Ši gudri katė dažniausiai laukia grobio tyliai tupėdama medyje. Kai pro šalį eina banda nieko neįtariančių pekarių — greitų panašių į kiaules gyvūnų — jaguaras daro staigų šuolį. Stipriai sugriebęs dantimis papjauna vieną pekarį ir tuoj pat šoka atgal į medį. Čia pratūno, kol banda nutolsta, o tada jau pasičiumpa grobį.

Tačiau iš visų didžiųjų kačių jaguaras mažiausiai linkęs pulti žmogų, ir jis niekada nebuvo priskiriamas prie žmogėdrų. Iš tikrųjų žmonės jaguarams kelia daug didesnį pavojų, nei jaguarai žmonėms.

Kodėl jų tiek nedaug

Kadaise jaguarai klajojo nuo Jungtinių Valstijų pietinės dalies beveik iki Pietų Amerikos piečiausio taško. Lyginant su tuo, kas buvo prieš šimtmetį, dabar jie užima tik kiek daugiau nei pusę ankstesniojo arealo. Ligi praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio medžiotojai kasmet dėl kailių užmušdavo  tūkstančius jaguarų. Vien 1968-aisiais iš Amerikos eksportuota per 13500 šių žvėrių kailių. 2002 metais buvo paskaičiuota, kad liko mažiau nei 50000 jaguarų. Neskaitant tų, kurie laikomi zoologijos soduose, dabar jų tėra gal apie 15000.

Gamtos apsaugos organizacijos tyrimo duomenimis, kertant miškus išnaikinta beveik 40 procentų jaguarų arealo. Pagal turimas žinias, vien Meksikoje kas minutę iškertama futbolo aikštės dydžio miško plotas, kuriame gyvena jaguarai. Todėl, kad išgyventų, šie yra priversti medžioti naminius gyvulius.

Pastangos jaguarus išsaugoti

Apie 200 šalių laikosi Tarptautinės prekybos nykstančių rūšių augalais bei gyvūnais konvencijos nuostatų, draudžiančių medžioti jaguarus komerciniais tikslais. Jų arealui apsaugoti steigiami nacionalinių parkų draustiniai. 1986-aisiais įkurtas Kokskombo (Cockscomb) vandens laukinės gyvūnijos draustinis Belize tapo pirmuoju jaguarų prieglobsčiu. Be to, jaguarams apsaugoti Meksika skyrė per 150000 hektarų atogrąžų miško Kalakmulo (Calakmul) biosferos rezervate Jukatano pusiasalyje.

Kiek sėkmingos bus žmonių pastangos išsaugoti šį „džiunglių karalių“, parodys laikas. Tačiau galime guostis, kad mūsų mylintis Kūrėjas netrukus ‘sunaikins tuos, kurie niokoja žemę’, ir ilgainiui, Dievo ketinimu, įsivyraus taika tarp žmonių ir gyvūnų (Apreiškimo 11:18; Izaijo 11:6-9).

[Žemėlapis 24, 25 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Jaguarų arealas

□ praeityje

▪ dabar

ŠIAURĖS AMERIKA

CENTRINĖ AMERIKA

PIETŲ AMERIKA