Žmonės, kuriais galite pasitikėti

Santjagas, taksi vairuotojas iš Argentinos, nedvejojo, ką jam daryti. Savo automobilyje radęs paliktą krepšį, jis paprasčiausiai grąžino jį savininkui. Toks Santjago poelgis gal nieko ir nestebintų, jeigu ne viena aplinkybė — krepšyje buvo per 32000 JAV dolerių!

AR GALITE įsivaizduoti pasaulį, kuriame gyvena vien patikimi žmonės? Kaip jis skirtųsi nuo to, ką matome šiandien! Be baimės galėtumėte palikti auklei savo vaiką. Jums nereikėtų nei raktų, nei spynų. Ar tai tik svajonė?

Kai paisoma dorovinių vertybių

Krikščionių apaštalas Paulius apie save ir savo bendratikius kalbėjo: ‘Mes norime visame kame dorai elgtis’ (Hebrajams 13:18). Būtent taip Jehovos liudytojai ir stengiasi daryti. Jų tikslas tapti žmonėmis, kuriuos būtų galima apibūdinti žodžiais iš Biblijos, užrašytais Izaijo 33:15: „Tas, kuris gyvena pagal teisumą ir sako tiesą, kas iš skriaudos nenori išspausti sau pelno, kas atsisako priimti papirkas [„kyšius“, Brb].“ Kaip liudytojams sekasi taikyti Biblijos principus ir būti patikimiems?

● ‘Kalbėkite tiesą’. Jehovos liudytojas Domingas dirba Filipinuose, kopros plantacijoje. „Daugelis nėra sąžiningi savo darbdaviams, — sako jis. — Pavyzdžiui, jie pameluoja darbdaviui, kiek maišų kopros surinko. Taip gali kelis parduoti ir iš to pasipelnyti.“

Nedaug trūko, kad Domingas su šeima būtų išvarytas iš plantacijos, nes jie nenorėjo meluoti, kiek produkcijos surenka. Nepaisant to, Domingas sako: „Paaiškinome darbdaviui, kad nesukčiausime, net jeigu mus išvarys iš gyvenamosios vietos. Galiausiai jis pasakė, kad Jehovos liudytojai — geri žmonės, kuriais galima pasitikėti, ir skyrė mums daugiau dirbamos žemės.“

● ‘Nenorėkite išspausti sau pelno’. Pjeras, vieno regiono Kamerūne vyriausias mokesčių inspektorius, turėjo daug progų lengvai praturtėti. Kai pirmą kartą teko mokėti atlyginimus laikiniems darbuotojams, jis pastebėjo nesutapimų. „Atlyginimai buvo mokami tiems, kurių darbo sutartys jau negaliojo arba kurie buvo mirę, — aiškina Pjeras. — Užuot manęs, kad galiu pasisavinti tuos pinigus, kruopščiai vedžiau apskaitą, o neišmokėtus pinigus laikiau seife.“

 Kuo visa tai baigėsi? „Po dvejų metų, — tęsė Pjeras, — mūsų įstaigoje būtent dėl šio reikalo buvo atliekamas auditas. Man buvo labai malonu, kad galėjau pateikti tikslią apskaitą ir atiduoti jų žinion atitinkamą pinigų sumą, kuri per tą laiką gerokai išaugo. Už sąžiningumą auditoriai mane nuoširdžiai pagyrė.“

● Neimkite kyšio. Rikardui, notarui iš Rio de Žaneiro (Brazilija), ne kartą buvo siūlomi kyšiai. „Sykį, — prisimena jis, — vienas teisininkas bandė mane papirkti. Be mano žinios man į namus atsiuntė kompaktinių diskų grotuvą. Tais laikais šis prietaisas buvo ne tik naujovė, bet ir prabanga.“

Ką Rikardas darė? „Abu su žmona nusprendėme siuntinio net neišpakuoti, — sako jis. — Nuėjau į šio teisininko kontorą, tuo jį labai nustebindamas, ir padėjau siuntinį ant stalo. Buvo puiki proga paaiškinti, kodėl jį grąžinu. Ypač didelį įspūdį mano poelgis padarė jo sekretorei.“

Nors Jehovos liudytojai nėra vieninteliai, kurie stengiasi elgtis teisingai, kaip visuma,  jie pelnė patikimų žmonių reputaciją. Būtent todėl pastaruoju metu Lenkijoje vienas drabužių parduotuvių tinklas siūlo darbą tik Jehovos liudytojams. Pardavimų vadybininkė pasakė: „Sąžiningų žmonių yra visur, bet Jehovos liudytojai turi principus ir jų laikosi.“

Verti pasitikėjimo, nors ir neturtingi

Daugelio manymu, skurdas pateisina nesąžiningumą. Štai viename CNN pranešime pasakojama apie keturiolikmetį jaunuolį iš Nigerijos, kuris ištisas dienas praleidžia apgaudinėdamas žmones per internetą. „O ką siūlote man daryti? — sako jis pasiteisindamas. — Aš maitinu šeimą: seserį, motiną, tėvą. Juk išgyventi tai reikia.“

Aišku, tiems, kurie laikosi teisumo, Biblija turtų nežada, bet patikina, kad būtiniausių dalykų jie nestokos. Izaijo 33:16 teigiama: „Jam bus tiekiama duona, jam netrūks vandens.“

Tačiau galbūt kas paklaus: „Bet jei ir būsi patikimas, argi tai padės tuomet, kai niekaip nesuduri galo su galu? Ką daryti tiems, kurie kasdien kovoja už duonos kąsnį?“

Štai vienas pavyzdys. Berta, našlė iš Kamerūno, turi nedidelį prekystalį, kur prekiauja miando — skaniomis manijoko lazdelėmis. „Į vieną ryšulėlį turi būti dedama 20 miando, — pasakoja ji. — O parduotuvių savininkai į daugumą ryšulėlių suvynioja tik po 17 ar 18 lazdelių. Bet aš nenoriu pelnytis apgaudinėdama kitus.“

Ar Bertos verslas klesti? Ne visada. „Dažnai būna, kad per visą dieną nieko neparduodu,  — sako ji. — Tuomet kitų prekiautojų maistu paprašau porcijos valgio, paaiškindama, jog dar nieko nepardaviau. Jie man duoda, nes žino, kad sumokėsiu, kai tik turėsiu iš ko. Čia viską lemia pasitikėjimas, kuris įgyjamas per laiką.“

Dievas, kuris vertas mūsų pasitikėjimo

Mūsų pasitikėjimas žmogumi auga, kai matome, kad jo darbai nesiskiria nuo žodžių. O štai ką vienas iš senovės Izraelio vadų, Jozuė, pasakė apie Dievą: „Nė vienas iš gerųjų pažadų, kuriuos Viešpats buvo davęs [...], neliko tuščias. Visa buvo įvykdyta“ (Jozuės 21:45). Ar ir mes turime svarių priežasčių pasitikėti Dievu?

Dievo pažadai tokie patikimi, kad jis savo žodį palygina su lietumi (Izaijo 55:10, 11). Ir išties kas galėtų sulaikyti lietų, kad šis nepermerktų dirvos ir augalai neaugtų? Niekas! Taip pat niekas negali sutrukdyti Dievui įgyvendinti savo pažadus.

Vienas iš Dievo pažadų užrašytas 2 Petro 3:13: „Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.“ Dievas ketina išvalyti žemę nuo visų, kas išnaudoja savo artimą. Ar norėtumėte sužinoti daugiau apie tai, kaip jis įgyvendins savo tikslą? Susisiekite su jūsų vietovėje gyvenančiais Jehovos liudytojais arba rašykite jums tinkamu adresu iš nurodytų šio žurnalo 5 puslapyje.

[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]

UŽ SĄŽININGUMĄ ATLYGINTA

Lusijui, Jehovos liudytojui iš Filipinų, pasitaikė proga pasielgti nesąžiningai. Valydamas vieną kabinetą, senoje dokumentų spintoje jis rado 27500 JAV dolerių. Kabinetas — ir pinigai — priklausė jo darbdaviui, tuo metu išvykusiam verslo reikalais. „Dolerių iki tol gyvenime nebuvau matęs!“ — sako Lusijas.

Kai darbdavys grįžo, Lusijas padavė jam pinigus. Kas buvo toliau? „Man skyrė atsakingesnes pareigas, — tęsia jis, — ir net davė kambarį, kuriame apsigyvenome visa šeima. Nors gyvenimas Filipinuose ir vargingas, esu tvirtai įsitikinęs, jog dėl to, kad laikėmės Dievo Jehovos įstatymų, jis mumis pasirūpino.“

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

TEISINGOS SVARSTYKLĖS

Moizo prekystalis Dualos turguje, Kamerūne, visiems gerai žinomas. Ten Moizas prekiauja žuvimi. „Savo krautuvėlę pavadinau „Svarstyklėmis“, — pasakoja jis, — nes mano svarstyklės yra vienos iš nedaugelio visoje turgavietėje, kuriomis nenusukamas svoris. Žinau, kad žmonės mane nuolat tikrina. Kai paprašo kilogramo žuvies, tiek jiems ir pasveriu. Pirkėjai visuomet randa, kaip patikrinti pirkinio svorį. Tuomet jie pamato, kad gavo daugiau nei kilogramą! Taip įsitikina, kad nemėginu jų apgauti! Daugelis man sako: „Apsiperkame pas tave, nes esi sąžiningas.“

[Iliustracija 7 puslapyje]

„Paaiškinome darbdaviui, kad nesukčiausime, net jeigu mus išvarys iš gyvenamosios vietos“ (Domingas iš Filipinų).

[Iliustracija 7 puslapyje]

„Už sąžiningumą auditoriai mane nuoširdžiai pagyrė“ (Pjeras iš Kamerūno).

[Iliustracija 7 puslapyje]

„Vienas teisininkas bandė mane papirkti. [...] Abu su žmona nusprendėme siuntinio net neišpakuoti“ (Rikardas iš Brazilijos).

[Iliustracija 7 puslapyje]

Dažnai per visą dieną Berta nieko neparduoda. Tuomet kiti prekiautojai maistu duoda jai pavalgyti, nes žino, kad sumokės, kai tik turės iš ko.