Biblijos požiūris

Ar Dievas yra asmuo?

SUŽAVĖTI gamtos grožio, daugelis neišvengiamai prieina išvadą, kad egzistuoja kažkokia antgamtinė jėga arba dievybė. Gal ir jus stulbina kupina paslapčių visata? Gal irgi negalite atsistebėti mūsų planetos gamtos stebuklais bei neįsivaizduojamai sudėtinga žmogaus kūno sandara?

Jei taip, galbūt ir jus visa tai įtikino, jog čia neapsieita be dieviškos galios. Kai kurios religijos moko, kad tokia dievybė gyvena kalnuose, medžiuose, danguje ar kažkur kitur materialioje visatoje. Kiti įsitikinę, jog protėvių dvasios — vienos geranoriškos, kitos piktavališkos — susijungia į mistinių jėgų visumą ir sudaro vieną Aukščiausiąją Esybę — Dievą.

Bet kuriuo atveju įprasta tikėti, kad ši antgamtinė jėga yra beasmenė. Kai kam sunku sutikti su tuo, kad Dievas gali mąstyti, jausti, turėti tikslų bei troškimų. Ar Dievas yra asmuo? Biblija, viena iš seniausių šventųjų knygų, kuri šiandien pasaulyje labai paplitusi, aiškiai atsako į šį klausimą.

Žmogaus prigimtis — Dievo atspindys

Biblija moko, jog žmogus buvo sukurtas taip, kad atspindėtų Dievo savybes. Pradžios 1:27 sakoma: „Dievas sukūrė žmones, padarydamas juos panašius į save“ (išversta iš Today’s English Version).

Žinoma, tai nereiškia, kad pirmieji žmonės buvo tikslios Dievo kopijos. Biblijoje rašoma, jog Dievas yra nematoma dvasia, o žmonės sukurti iš materialių žemės elementų (Pradžios 2:7; Jono 4:24). Tačiau, be šito esminio skirtumo tarp Dievo ir žmonių, žmogaus prigimtis, jeigu į ją pažvelgsime giliau, turėtų mums šį tą pasakyti, koks iš tikrųjų yra pats Dievas.

 Žmonės geba panaudoti jėgą ir atlikti gerai apskaičiuotus, sąmoningus veiksmus. Tokius veiksmus gali paskatinti gerumas, įžvalga, praktinė išmintis ir teisingumo jausmas. Žmogaus emocijų diapazonas gana platus — nuo švelnios meilės iki neapykantos ir pykčio. Dėl to, kad kiekviename iš mūsų šios savybės sudaro nevienodus derinius, šiek tiek vienas nuo kito skiriamės. Taigi kiekvienas esame unikali asmenybė, arba asmuo.

Ar logiška manyti, kad Dievas, sukūręs mus tokiomis sudėtingomis asmenybėmis, pats būtų beasmenė jėga, be tikslo sklandanti dvasinėje plotmėje? Jei žmonės sukurti panašūs į Dievą, tuomet tiek Dievas, tiek žmonės turėtų turėti daug bendra. Pasvarstykime.

Dievas turi vardą. Biblijoje, Izaijo 42:8 (Jr), rašoma: „Aš esu Jahvė [Jehova], tai mano vardas!“ Dievas nori, kad jo vardas būtų žinomas. Biblijoje taip pat sakoma: „Pagirtas tebūnie Viešpaties [Jahvės] vardas dabar ir per amžius! Nuo saulės patekėjimo iki jos nusileidimo pagirtas tebūnie Viešpaties [Jahvės] vardas!“ (Psalmyno 113:2, 3, Jr; žr. Vertėjo žodį). Taigi dažnai vartodami Dievo vardą, jo garbintojai laiko jį asmeniu.

Dievas yra unikalus. Biblija moko, kad Dievas iš tiesų yra unikalus (1 Korintiečiams 8:5, 6). „Todėl tu pasirodei didis, Viešpatie Jahve! Juk nėra nė vieno tau lygaus, ir be tavęs nėra Dievo“, — rašoma Biblijoje (2 Samuelio 7:22, Jr). Apie Jehovą dar sakoma, kad „Viešpats yra [„tikrasis“, NW] Dievas ir aukštai, danguje, ir čia, žemėje, nėra kito“ (Pakartoto Įstatymo 4:39).

Jehova Dievas neapkenčia blogio. Neapykantą sugeba jausti tiktai asmuo. Iš Biblijos sužinome, jog Kūrėjas nekenčia tokių dalykų kaip „išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują, širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta, neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių“ (Patarlių 6:16-19, Brb). Atkreipkite dėmesį, jog Dievas bjaurisi elgesiu, kuris kenkia kitam žmogui. Iš to galime suprasti, kad Dievui rūpi mūsų gerovė ir kad jis neapkenčia to, kas mums daro žalą.

Jehova — Dievas, kupinas meilės. Biblija aiškina, jog Dievas labai myli „šio pasaulio žmones“ (Jono 3:16, išversta iš Contemporary English Version). Biblijoje jis aprašomas kaip asmuo, kuris lyg tėvas yra švelnus savo žemiškiesiems vaikams ir trokšta jiems paties geriausio (Izaijo 64:7 [64:8, Brb]). Žmonės gali patirti daug laimės, jei Dievą laikys juos mylinčiu tėvu.

Jūs galite būti Dievo draugas

Taigi Biblija aiškiai moko, jog Dievas yra konkretus asmuo, turintis vardą ir išskirtinių savybių. Jis geba panaudoti jėgą ir, skatinamas tokių kilnių savybių kaip gerumas, išmintis, teisingumas, atlikti gerai apskaičiuotus, sąmoningus veiksmus. Jis nėra atsitolinęs ar nepasiekiamas. Priešingai, jis sako: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikau tavo dešinę. Aš — tas, kuris tau sako: ‘Nebijok, aš tau padėsiu!’“ (Izaijo 41:13).

Žmonijos atžvilgiu Dievas turi ketinimų. Biblijoje sakoma: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:29, Brb). Žinodami, kad Jehova yra unikali, išskirtinė asmenybė, lengviau galime ugdytis artimus santykius su juo ir, tapę jo draugais, būti jo laiminami (Pakartoto Įstatymo 6:4, 5; 1 Petro 5:6, 7).

AR ŽINOTE?

● Ar Dievas turi asmenvardį? (Izaijo 42:8)

● Ar yra daug dievų? (1 Korintiečiams 8:5, 6)

● Ar žmonės gali turėti artimus santykius su tikruoju Dievu? (1 Petro 5:6, 7)

[Iliustracija 29 puslapyje]

Ar Dievas būtų sukūręs mus tokiomis sudėtingomis asmenybėmis, jeigu pats būtų beasmenė jėga?