Kuo pasitikėti?

Jis buvo laikomas vienu iš geriausių specialistų, kuriančių skausmo malšinimo priemones. Tačiau daugiau nei dešimt metų, pradedant 1996-aisiais, šis žymus anesteziologas klastojo tyrimų rezultatus, publikuojamus prestižiniuose medicinos žurnaluose.

„SVEIKU protu nesuvokiama, kodėl žmogus pasuka tokiu keliu“, — sako dr. Stivenas L. Šeiferis (Shafer), pacituotas Anesthesiology News.

Kas skatina visų gerbiamą specialistą imtis apgaulės ir taip kenkti savo artimui? Apsvarstykime keturias galimas priežastis.

● Godumas. Kaip praneša New York Times, dr. Džeromas Kasireris (Kassirer), buvęs The New England Journal of Medicine redaktorius, aiškina: „Kai didesnė vaistų išradėjų pajamų dalis priklauso nuo [farmacijos] kompanijų, atsiranda didžiulė pagunda gauti tokius rezultatus, kuriais kompanija būtų patenkinta.“

● Sėkmė bet kokia kaina. Manoma, jog Vokietijos universitetų studentai dėstytojams moka tūkstančius eurų kyšio, kad „pelnytų“ Doktor laipsnį, kuris toje šalyje laikomas sėkmės simboliu. Tyrimo, aprašyto The New York Times, rezultatai rodo, jog daugelis studentų, einančių į kompromisą su sąžine, sakė, kad „griežtai laikytis dorovės normų ketina“ po to, kai pasieks taip trokštamą tikslą.

● Nėra sektinų pavyzdžių. Apie aukštesniųjų klasių moksleivius vienas dėstytojas, pacituotas The New York Times, rašo: „Kartais taip ir norisi pasakyti, kad jie prarado moralinį kompasą. [...] Vis dėlto derėtų pripažinti, kad jų mokytojai, auklėtojai ir visuomenė  apskritai niekada jiems taip ir nepadėjo tokio kompaso įgyti.“

● Darbai neatitinka deklaruojamų vertybių. Apklausus beveik 30000 aukštesniųjų klasių moksleivių, 98 procentai teigė esą įsitikinę, jog, norint turėti gerus santykius su kitais, sąžiningumas būtinas. Tačiau 8 iš 10 pripažino melavę tėvams, o 64 procentai pernai bent sykį sukčiavę per kontrolinį.

Aukštos moralės principai

Kaip paminėta rėmelyje šiame puslapyje, žmonės, regis, sukurti pasitikėti kitais. Tačiau Biblijoje realistiškai teigiama, jog „žmogaus širdies polinkiai pikti nuo pat jaunumės“ (Pradžios 8:21). Kaip galite kovoti su tokiais polinkiais ir priešintis nesąžiningumui, užplūdusiam mūsų dienų pasaulį? Jums padės Biblijos principai.

● „Nesikėsink daryti žalos savo kaimynui, su pasitikėjimu gyvenančiam šalia tavęs“ (Patarlių 3:29).

Meilė artimui mus skatina rūpintis kito gerove ir nepiktnaudžiauti jo pasitikėjimu. Jei žmonės laikytųsi šio principo, jie nebūtų godūs, ir pasaulyje neliktų jokio išnaudojimo, pavyzdžiui, prekybos vaistų klastotėmis, kaip buvo užsiminta šios straipsnių serijos pradžioje.

● „Tiesos žodis išlieka amžiams, bet melagingas liežuvis vos akimirksnį“ (Patarlių 12:19, Vl).

Šiandien daugelis mano, jog būti sąžiningam nenaudinga. Bet pagalvokite, kas vertingiau — gauti atlygį tuoj pat ar turėti ilgalaikę naudą, o kartu su ja ir savigarbą? Moksleivis, sukčiaudamas per egzaminą, gal kitus ir apgaus neva turįs žinių arba sugebėjimų, bet kaip jam paskui seksis darbovietėje?

● „Teisus žmogus elgiasi dorai; laimingi jo vaikai, gavę tokį paveldą!“ (Patarlių 20:7).

Jei turite vaikų, būkite jiems geras pavyzdys ‘elgdamasis dorai’. Aiškinkite jiems, kuo jums buvo naudinga visame kame laikytis sąžiningumo. Matydami, kad tėvai dorai elgiasi, vaikai greičiausiai ir patys taps sąžiningais žmonėmis (Patarlių 22:6).

Ar čia paminėti principai išties veiksmingi? Ar šiais laikais įmanoma rasti patikimų žmonių?

[Anotacija 4 puslapyje]

Pasak laikraščio Le Figaro, vis daugiau prancūzų „mano, jog šalies elitas — politikos, ekonomikos, visuomenės bei kultūros veikėjai — pamina dorovę, todėl nemato, kodėl patys turėtų elgtis kitaip“.

[Rėmelis 5 puslapyje]

SUKURTI PASITIKĖTI KITAIS?

Eksperimentai, kuriuos atliko Frankfurto universiteto Vokietijoje verslo vadybos dėstytojas Mikaelis Kosfeltas (Kosfeld), leido jam padaryti išvadą, kad pasitikėjimas yra „biologiškai užprogramuotas žmogaus prigimtyje“. Kosfeltas atskleidė, jog žmonėms bendraujant jų smegenys išskiria oksitociną — hormoną, kuris sužadina pasitikėjimo jausmą. „Tiesą sakant, tai ypatybė, kuri žmogų išskiria iš kitų gyvybės formų, — tvirtina Kosfeltas. — Kai nesama pasitikėjimo, tam tikra prasme nužmogėjame.“