Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Pasaulis be religijos — geresnis pasaulis?

Pasaulis be religijos — geresnis pasaulis?

Pasaulis be religijos — geresnis pasaulis?

NAUJIEJI ateistai pasaulį be religijos įsivaizduoja tokį, kuriame nėra savižudžių sprogdintojų, religinių karų, savo kaimenes apiplėšiančių televizijos pamokslininkų. Ar tokia vizija jums patraukli?

Prieš atsakydamas į šį klausimą, pamąstykite štai apie ką: „Ar yra kokių nors įrodymų, kad visuotinis ateizmas sukurtų geresnį pasaulį?“ Prisiminkime kai kuriuos faktus. Apie 1,5 milijono Kambodžos gyventojų žuvo, kai raudonieji khmerai mėgino įkurti bedievišką marksistinę valstybę. O ateistinėje TSRS, valdant Josifui Stalinui, gyvybę prarado dešimtys milijonų žmonių. Suprantama, visų šių blogybių negalima tiesiogiai priskirti ateizmui. Bet tai akivaizdžiai rodo, jog ateistinė santvarka neužtikrina taikos ir darnumo.

Daugelis pritartų minčiai, kad religija žmonijai sukelia begalę kančių. Bet ar dėl to kaltas Dievas? Ne! Jis kaltas ne daugiau, nei gamintojas už jo pagaminto automobilio avariją, kuri įvyko dėl to, kad vairuotojas kalbėjo telefonu. Žmonės kenčia dėl daugybės priežasčių, kurių viena yra kur kas gilesnė nei religiniai įsitikinimai. Biblija atskleidžia, jog tai — įgimtas netobulumas. „Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23). Šis polinkis į nuodėmę kursto savanaudiškumą, išdidumą, smurtingumą, troškimą būti nesaistomiems dorovinių normų (Pradžios 8:21). Dėl tokios prigimties žmonės randa daug priežasčių toleruoti įsitikinimus, kuriais pateisinamas blogis, ir vis labiau prie jų krypsta (Romiečiams 1:24-27). Jėzus Kristus ne be pagrindo kalbėjo: „Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai“ (Mato 15:19).

Svarbus skirtumas

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta anksčiau, reikia pabrėžti, jog tarp teisingo garbinimo, — kitaip tariant, Dievui priimtino — ir klaidingo garbinimo yra didžiulis skirtumas. Teisingas garbinimas padeda kovoti su žemais polinkiais — skatina ugdytis pasiaukojamą meilę, ramybę, malonumą, gerumą, romumą, savitvardą, santuokinę ištikimybę, pagarbą kitiems (Galatams 5:22, 23). Antra vertus, klaidinga religija pataikauja tam, kas patinka daugumai žmonių, — Biblijos žodžiais tariant, ‘pataikauja jų ausims’, — pateisindama blogį, kurį smerkė Jėzus (2 Timotiejui 4:3).

Ar ateizmas neprisideda prie to paties — dorovės normų nekonkretumo ir painiavos? Jei „Dievo nėra“, vadinasi, nesame jam atskaitingi, taip pat „negali būti jokių visuotinių normų, kurių laikytis privalėtume“, — sako teisės profesorius Filipas Džonsonas (Johnson). Kai kiekvienas pats sau nusistato gėrio ir blogio normas, — jeigu nusprendžia, kad šios jam apskritai reikalingos, — dorovė tampa reliatyvia sąvoka. Be abejo, dėl tokios galvosenos kai kuriems ateizmas yra labai patrauklus (Psalmyno 14:1).

Tačiau būtina žinoti viena: Dievas amžinai nepakęs netiesos, kad ir kokia ji būtų — ateistinė ar religinė, — kaip nepakęs ir jos skleidėjų. * Jis žada: „Teisieji [dorovine ir dvasine prasme] gyvens žemėje ir nekaltieji pasiliks joje. O [„nedorėliai“, Brb] bus išrauti [...] iš žemės“ (Patarlių 2:21, 22, Vl). Tuomet mūsų planetoje įsigalės tai, ko niekada nepasieks joks žmogus, jokia žmonių filosofija ar organizacija, — visuotinė taika ir laimė (Izaijo 11:9).

[Išnaša]

^ pstr. 8 Biblija pagrįstą tikslų paaiškinimą, kodėl Dievas laikinai leidžia egzistuoti blogiui ir kančioms, rasite Biblijos studijoms skirtos knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? 11 skyriuje (išleido Jehovos liudytojai).

[Rėmelis 6 puslapyje]

ŽIAURENYBĖS RELIGIJOS VARDU — DIEVO POŽIŪRIS

Žemėse, atiduotose senovės izraelitams, gyveno kanaaniečiai, ištvirkusi tauta, kurioje vyravo lytinis amoralumas — kraujomaiša, sodomija, zoofilija, — taip pat ritualinis vaikų aukojimas (Kunigų 18:2-27). Knygoje Archaeology and the Old Testament teigiama, jog archeologų atkastos „krūvos pelenų ir kūdikių griaučių likučiai kapinėse šalia pagoniškų aukurų rodo, jog [vaikų aukojimas] buvo labai paplitęs reiškinys“. Kaip rašoma viename pažintiniame Biblijos leidinyje, kanaaniečiai garbino savo dievus paleistuvaudami ir tiems patiems dievams aukodavo savo pirmagimius. Šiame šaltinyje taip pat sakoma: „Kanaano miestų griuvėsius kasinėjantys archeologai stebisi, kaip Dievas nesunaikino tų gyventojų dar anksčiau.“

Kanaaniečių sunaikinimas yra įspėjamasis pavyzdys šių laikų žmonėms, jog Dievas neamžinai kęs blogį, daromą jo vardu: „[Dievas] nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį“ (Apaštalų darbų 17:31).

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Tiek tikintieji, tiek ateistai vykdė baisius nusikaltimus

Bažnyčios parama Hitleriui

Kaukolės žmonių, kuriuos Kambodžoje išžudė Raudonieji khmerai

[Šaltinio nuoroda]

AP Photo