Stebime pasaulį

Iš kasmet sugaunamų 95,2 milijono tonų jūros gyvūnų maždaug 38,5 milijono tonų atsikratoma. „Tol, kol 40 procentų laimikio laikoma atmatomis, žuvų ištekliai negali atsinaujinti“, — teigia Pasaulinio gamtos fondo žvejybos specialistė Karolina Šakt (Schacht) (BERLINER MORGENPOST, VOKIETIJA).

„Galima pamanyti, jog karvės, avys bei ožkos yra žmonių pomėgio valgyti mėsą nekaltos aukos, bet [...] raugėdami naminiai gyvuliai visame pasaulyje į orą išmeta 18 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų [daugiausia metano] — daugiau nei visos transporto priemonės paėmus kartu“ (NEW SCIENTIST, BRITANIJA).

Ypatingi priešistoriniai klijai

Mokslininkai Kvazulu Natalyje (Pietų Afrika) atrado ypatingai stiprių klijų, datuojamų tūkstančiais metų. „Šie klijai [...] nė kiek neprastesni už tuos, kuriais dabar prekiaujama ūkinių prekių parduotuvėse“, — rašoma Johanesburgo laikraštyje The Star. Manoma, jog senovėje jais medžiotojai prie koto pritvirtindavo strėlių arba iečių antgalius. Pastangos atkurti senovinių klijų, susidedančių iš raudonosios ochros, gyvulinių riebalų, akacijos sakų bei smėlio, gamybos būdą ir palaikyti kaip tik tokią temperatūrą, kad klijai prie laužo išdžiūtų, gerokai padidino mokslininkų pagarbą tokius klijus naudojusiems žmonėms.

Mažiau miego — daugiau peršalimo ligų

„Žmonės, kurie pernakt miega mažiau nei septynias valandas, peršalimo ligomis yra linkę sirgti kone tris kartus dažniau, nei tie, kurie miega vidutiniškai aštuonias ar daugiau valandų“, — sakoma viename pranešime iš Karnegio Melono universiteto Pitsberge (Pensilvanijos valstija, JAV). O tie, kas atsigulę miegoti „mažiausiai 8 procentus laiko [praguli] lovoje [neužmigdami], penkis su puse karto dažniau“ persišaldo už miegančius kiečiau. „Nors apie miego poveikį imuninei sistemai jau žinoma, tai pirmas akivaizdus įrodymas, kad net palyginti maži miego sutrikimai gali turėti įtakos organizmo reakcijai į peršalimo ligas sukeliančius virusus, — pasakė tyrimams vadovavęs Šeldonas Kohenas (Cohen). — Tai dar viena priežastis, dėl kurios žmonės turėtų rasti pakankamai laiko nakties poilsiui.“

Gausybė naujų dirbamų žemių

Kaip rašoma žurnale New Scientist, „pasaulyje yra užtektinai vietos, kad būtų galima užauginti papildomai maisto, reikalingo išmaitinti vis daugiau gyventojų. Ir priešingai negu tikėtasi, didumą jo galima užauginti Afrikoje.“ Žurnalas cituoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijų paskelbtą pranešimą apie žemės ūkio perspektyvas. Jame sakoma, jog šiuo metu pasaulyje žemdirbystei skirtų žemių plotas galėtų būti padidintas daugiau nei dvigubai. „Daugiau kaip pusė tokių papildomų žemių, — sakoma pranešime, — yra Afrikoje bei Lotynų Amerikoje.“