Kodėl religija žmonijos nesuvienija

TEIGTI, jog religija yra pagrindinė visų konfliktų priežastis, vadinasi, sakyti, kad jei ne religija, karų bemaž nekiltų. Ar šis argumentas įtikinamas? Ar sustabdytume karus vien panaikinę religijas? Kad ir kaip atsakytumėte, neginčijama viena — religija žmonijos nesuvienijo. Apsvarstykime, kodėl taip yra.

Religija skaldo

Žmonija pasidalijusi pagal religijas. Kelios didžiausios pasaulio religijos įsivėlusios į nesibaigiančias konkurencines kovas. Ar yra bent koks pagrindas tikėtis, kad budistai, hinduistai, judaizmo išpažinėjai, krikščionys ir musulmonai kada nors gyvens santarvėje?

Kitas apgailėtinas faktas — vidinis šių pagrindinių religijų susiskaldymas. Pagal vieną paskaičiavimą, krikščioniškasis pasaulis yra suskilęs į daugiau kaip 30000 denominacijų. Islamas irgi pasidalijęs į tarpusavyje nesutariančias grupuotes. Viena Vidurio Rytų naujienų agentūra pranešė, kad Mousinas Hodšadas (Mohsen Hojjat), islamo žinovas, neseniai pripažino, jog „vienybės stoka tarp musulmonų yra esminė islamiškojo pasaulio problemų priežastis“. Kitos įtakingos religijos — budizmas, hinduizmas ir judaizmas — panašiai susiskaldžiusios į daugybę tarpusavyje konfliktuojančių sektų.

Religija kišasi į politiką

Religijos įtaka kasdieniame gyvenime jaučiama, regis, kone visur. Naujienų žurnalas The Economist atkreipia dėmesį, kad „religingi žmonės vis dažniau ir atviriau reiškia savo religines pažiūras visose srityse, neaplenkiant ir verslo; religija skverbiasi ir į ekonomiką“. Visa tai žmones skaldo, o ne vienija. Tačiau dar didesnę žalą daro nuo seno įsigalėjęs religijos kišimasis į politiką.

Ataskaitoje, apie kurią buvo užsiminta ankstesniame straipsnyje, istorikų grupė pažymėjo, jog „didesnė tikimybė religiniam karui įsiliepsnoti būna tada, kai religiniai ir politiniai vadovai pasidaro artimi sąjungininkai“. Čia išaiškėja dar viena neginčijama tiesa — religija buvo ir tebėra glaudžiai persipynusi su politinėmis ir karinėmis struktūromis.

Sprogstamasis mišinys

Yra nemažai šalių, kur dominuojanti religija neretai tampa patriotizmo ir priklausomybės tam tikrai rasei simboliu. Todėl ribos tarp tautinės neapykantos, išankstinės rasinės nuostatos, etninės nesantaikos ir religinės nepakantos beveik neapčiuopiamos. Toks sprogstamasis mišinys turi visus būtinus komponentus, kad mūsų pasaulis būtų sudraskytas į gabalus.

Keisčiausia yra tai, kad dauguma religijų tvirtina atstovaujančios Biblijos Dievui, visa ko Kūrėjui. Nejaugi visagalis, didžiai išmintingas, kupinas meilės Kūrėjas galėtų turėti ką bendra su religijomis, kurios kursto nesantaiką ir užsitraukia kraujo kaltę?

[Iliustracija 6 puslapyje]

Tūkstančiai Jehovos liudytojų kalinami už ryžtą laikytis neutralumo