Apdovanoti unikaliomis savybėmis

PENKIASDEŠIMTIES metų statybininkas stoviniavo laukdamas traukinio vienoje Niujorko metro stotyje. Šalimais jaunuolis, užkliuvęs už platformos krašto, nukrito ant bėgių prieš pat atvažiuojantį traukinį. Tą pačią akimirką statybininkas šoko žemyn, prispaudė jaunuolį prie žemės ir laikė tol, kol virš jų pravažiavo traukinys.

Nacių laikais Jehovos liudytojai Europoje atsisakė sveikintis „Heil Hitler!“, nes vokiečių kalbos žodis heil reiškia „išgelbėjimas“. Jie tvirtai tikėjo, kad „nėra niekame kitame išgelbėjimo“, — tai įmanoma tik per Jėzų Kristų (Apaštalų darbų 4:12). Atsisakę dievinti Hitlerį, daugelis buvo išplėšti iš namų ir išsiųsti į koncentracijos stovyklas. Bet ir ten laikėsi krikščioniškų principų.

Šie pavyzdžiai rodo, jog žmogus — net visiškai svetimas — gali labiau rūpintis ne savo, o kito gerove ir principus laikyti aukščiau už savo laisvę. Ar toks elgesys rodo, kad esame tiktai labiau išsivystę gyvūnai? O gal kūriniai, apdovanoti intelektu? Pamąstykite apie tai skaitydamas toliau pateiktus klausimus.

● Kodėl turime sąžinę — vidinį pojūtį, kas gera ir kas bloga?

● Kodėl mus žavi kūrinijos stebuklai?

● Kodėl patinka muzika, tapyba, poezija ar kitoks menas? Juk ir be to išgyventume.

● Kodėl visų kultūrų žmonėms būdingas troškimas bendrauti su aukštesne esybe?

● Kodėl mums kyla klausimai: „kokia gyvenimo prasmė?“, „kodėl aš egzistuoju?“

● Kodėl mirus artimajam dalyvaujame ceremonijose ir atliekame tam tikrus ritualus?

● Kodėl kone visi tiki gyvenimu po mirties? Ar įgimtas troškimas gyventi amžinai tėra evoliucijos pokštas?

Kur rasti atsakymus

Logiškiausiai į šiuos klausimus atsako Biblija — labiausiai paplitę šventieji raštai. Patyrinėkime, kas ten rašoma apie kai kuriuos dalykus.

Žmogaus prigimtis. Žmonės buvo sukurti ‘pagal Dievo paveikslą’. Tai reiškia, kad mes  galime atspindėti Dievo savybes (Pradžios 1:27). Vadinasi, pirmasis žmogus buvo ‘Dievo sūnus’ (Luko 3:38).

Poreikis mylėti ir būti mylimam. „Dievas yra meilė“, — sakoma 1 Jono 4:8. Kadangi esame sukurti pagal Dievo paveikslą, meilės trokštame nuo lopšio iki mirties. Jei „neturėčiau meilės, aš būčiau niekas“, — rašė krikščionių apaštalas Paulius (1 Korintiečiams 13:2). Be to, jis ragino: „Būkite Dievo sekėjai, kaip jo mylimi vaikai“ (Efeziečiams 5:1).

Dvasiniai poreikiai. „Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mato 4:4). Per Biblijoje užrašytus Dievo žodžius atsiskleidžia jo asmenybė ir tai, ką jis yra numatęs žmonijai. Ignoruodami dvasinius dalykus, mes negalime gyventi prasmingai.

Kodėl mirštame. „Atpildas už nuodėmę — mirtis, o Dievo malonės dovana — amžinasis gyvenimas“ (Romiečiams 6:23). Nuodėmė yra nesugebėjimas gyventi pagal Dievo nustatytas dorovės normas ir garbinti jį taip, kaip jis reikalauja. Tačiau Dievo tikslas yra pašalinti nuodėmę, išteisinti tuos, kurie jį myli bei jam paklūsta, ir apdovanoti juos amžinuoju gyvenimu žemės rojuje (Psalmyno 37:10, 11, Brb; 37:29, Brb; Luko 23:43, NW).

Ar norėtumėte patirti gyvenimo pilnatvę, galbūt išlavinti gabumus, apie kuriuos nė nesvajojote? Ar norite daugiau sužinoti apie Kūrėją ir apie jo nuostabius pažadus mums? Tuomet kviečiame patyrinėti Bibliją — dvasinės tiesos šaltinį. Jokie kiti siekiai neatneš jums didesnės laimės nei dabar, nei ateityje (Mato 5:3; Jono 17:3).

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

MEILĖS MUMS REIKIA NUO KŪDIKYSTĖS

„Kūdikiams reikia dėmesio ir meilės“, — sako mokslininkas Džeraldas L. Šrėderis. Kaip tad svarbu, kad tėvai, ypač motinos, laikytųsi Biblijos priesako „mylėti savo [...] vaikus“! (Titui 2:4)

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Mes mėgaujamės daugybe gražių ir malonių dalykų, nebūtinų gyvybei palaikyti

[Iliustracija 9 puslapyje]

Žmogui maža vien maisto ir vandens — jam reikia Kūrėjo vadovavimo