Kai vaikas suserga vėžiu

„Mane apėmė neviltis. Atrodė, jog žemė slysta iš po kojų. Sielvartavau taip, lyg mažylė jau būtų mirusi“ (Džailtonas, sužinojęs, kad dukrelė susirgo vėžiu).

ŽINIA, kad jūsų vaikas serga vėžiu, pribloškia. Ar tokie atvejai dažni? Kaip praneša Tarptautinė kovos su vėžiu asociacija, nors „vaikų vėžys sudaro tik nedidelę dalį visų vėžinių susirgimų, kasmet [pasaulyje] ši liga diagnozuojama daugiau nei 160000 vaikų. Išsivysčiusiose šalyse tai antra pagal dažnumą (po nelaimingų atsitikimų) vaikų mirties priežastis“. Pavyzdžiui, Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Brazilijoje „kasmet užregistruojama apie 9000 vėžiu susirgusių vaikų“.

Vaikų vėžys yra „baisus smūgis visiems be išimties šeimos nariams“, — rašoma knygoje À margem do leito—A mãe e o câncer infantil (Mamos vaidmuo slaugant vėžiu sergantį vaiką). Tokia diagnozė dažniausiai reiškia, jog vaiką reikės operuoti, jam bus paskirta chemoterapija ar švitinimas, o gal abu gydymo būdai, ir teks iškęsti nemalonų šalutinį poveikį. Tėvai patiria didžiulę traumą, o tai sukelia baimę, liūdesį, kaltės jausmą, pyktį, norą paneigti diagnozę. Kaip ištverti tą skausmingą laikotarpį?

Aišku, didelė paguoda yra rūpestingi, patyrę medicinos darbuotojai. „Jie gali padrąsinti plačiau paaiškindami apie ligą ir galimą šalutinį gydymo poveikį. Toks žinojimas šiek tiek apramina“, — sako gydytojas iš Niujorko, pagelbėjęs daugeliui sergančiųjų vėžiu. Taip pat labai paguodžia kitų šia liga sirgusių vaikų tėvai. Turėdami tai omenyje, Atsibuskite! bendradarbiai pakalbino penkis tokius tėvus, gyvenančius Brazilijoje.

● Džailtonas ir Neija. „Kai dukrelė buvo pustrečių metukų, sužinojome, kad ji serga ūmia limfoblastine leukemija.“

Kiek truko gydymas?

„Chemoterapija buvo taikoma beveik du su puse metų.“

Koks buvo gydymo šalutinis poveikis?

„Ji labai vemdavo, nuslinko plaukai, patamsėjo dantų emalis, tris kartus persirgo plaučių uždegimu.“

Kaip jūs jautėtės?

„Iš pradžių panikavome. Bet pamatę, jog dukrelė taisosi, patikėjome, kad pasveiks. Dabar jai beveik devyneri.“

Kas jums padėjo ištverti?

„Be jokios abejonės, pasitikėjimas Jehova Dievu, nes, kaip rašoma 2 Korintiečiams 1:3, 4, jis „guodžia mus kiekviename sielvarte“. Neįtikėtina parama buvo ir krikščionys broliai bei seserys. Jie rašė padrąsinančius laiškus, skambino, meldėsi su mumis ir už mus, netgi padėjo finansiškai. Paskui,  kai dukrą turėjome perkelti į ligoninę kitoje valstijoje, liudytojai mus apgyvendino ir pakaitomis vežiojo į ligoninę. Sunku apsakyti, kokie dėkingi esame už mums parodytą gerumą.“

● Luizas ir Fabiana. „1992-aisiais paaiškėjo, kad dukra serga reta agresyvia kiaušidžių vėžio forma. Tada jai buvo vienuolika metų.“

Kaip reagavote sužinoję apie ligą?

„Negalėjome patikėti, kad mūsų vaikui vėžys.“

Kaip ji buvo gydoma?

„Po operacijos dukrai skyrė chemoterapiją. Jos poveikis mus išsekino fiziškai ir emociškai. Mergaitė dusyk persirgo plaučių uždegimu. Antras kartas vos nesibaigė mirtimi. Labai sumažėjo trombocitų, todėl neretai iš nosies imdavo bėgti kraujas, pasireikšdavo paviršinis kraujavimas. Vaistai padėjo sušvelninti tokią organizmo reakciją.“

Kiek laiko truko gydymas?

„Nuo pirmosios biopsijos iki chemoterapijos kurso pabaigos praėjo maždaug pusmetis.“

Kaip į ligos diagnozę ir gydymą reagavo dukra?

„Iš pradžių ji nesusigaudė, kas vyksta. Gydytojas jai pasakė, kad jos pilve rado apvalų guzelį, kurį reikėjo pašalinti. Vėliau dukra suprato, jog viskas kur kas rimčiau. „Tėveli, ar man vėžys?“ — kartą paklausė. Sunkiai radau tinkamų žodžių jai atsakyti.“

 Kaip jautėtės matydami vaiko kančias?

„Apibūdinti emocinį skausmą nėra lengva. Įsivaizduokite, ką reiškia matyti, kaip jūsų vaikas padeda slaugytojai surasti veną chemoterapijos procedūrai. Sunkiausiais momentais eidavau į vonios kambarį išsiverkti ir pasimelsti. Vieną vakarą buvau taip prislėgta, kad meldžiau Jehovos leisti man numirti vietoj dukrelės.“

Kas padėjo nepalūžti?

„Mus labai palaikė bendratikiai. Jie skambindavo iš įvairių šalies kampelių. Kartą mums brangus brolis paprašė, kad pasiimčiau Bibliją. Tada su atjauta perskaitė kelias eilutes iš Psalmyno. Tai buvo kaip tik tai, ko mums trūko, nes tuo metu išgyvenome vieną sunkiausių dukrelės gydymo etapų.“

● Rozmari. „Kai dukrai diagnozavo leukemiją, jai buvo ketveri.“

Kokia buvo jūsų pirmoji reakcija?

„Man buvo sunku patikėti. Verkiau dieną naktį ir maldavau Dievą pagalbos. Matydama, kaip sunkiai sesutė serga, emociškai kentėjo ir kita dukra. Net turėjau ją išsiųsti pas močiutę.“

Kokį šalutinį gydymo poveikį jūsų mažoji patyrė?

„Dėl kasdienių chemoterapijos procedūrų atsirado mažakraujystė, todėl siekdami atstatyti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį gydytojai skyrė geležies papildų ir eritropoetino. Nuolat su baime stebėjome jos kraujo rodiklius. Be to, dukrytę ištikdavo traukuliai.“

Kiek truko gydymas?

„Intensyvi chemoterapija tęsėsi dvejus metus ir keturis mėnesius. Per tą laiką mergaitei nuslinko plaukai, ir ji priaugo daug svorio. Laimei, jai ištverti padėjo vaikiškas linksmumas. Maždaug po šešerių metų gydytojai pasakė, kad jokių ligos požymių nebeliko.“

Kaip atlaikėte tokius nepakeliamus sunkumus?

„Su dukrele dažnai melsdavomės ir prisimindavome Biblijoje aprašytus ištikimus Dievo tarnus, iškentusius įvairias negandas. Taip pat stengėmės nepamiršti Jėzaus žodžių iš Mato 6:34, jog kiekviena diena turi savo vargų, todėl rytojaus rūpesčius reikėtų palikti rytojui. Be to, daug padėjo bendratikiai, tarp jų broliai iš vietinio ryšių su ligoninėmis komiteto, rūpestingas medicinos personalas, nuolat susiduriantis su tokiomis situacijomis.“

Gal pažįstate šeimą, kurios vaikas serga vėžiu, o gal ta bėda ištiko jūsų vaiką? Tuomet šis straipsnis padės suprasti, kad tokiais atvejais sielvartauti normalu. Kaip rašoma Biblijoje, yra „laikas verkti“ (Mokytojo 3:4). O svarbiausia, niekada neabejokite, kad tikrasis Dievas Jehova, vadinamas „maldos klausytoju“, paguos kiekvieną, kas tyra širdimi gręžiasi į jį (Psalmyno 65:2, Jr [65:3]).

[Rėmelis 13 puslapyje]

Paguodžiančios Biblijos eilutės

„Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo“ (Mato 6:34).

„Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte“ (2 Korintiečiams 1:3, 4).

„Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7).

„Paveskite jam [Dievui] visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi“ (1 Petro 5:7).

[Rėmelis/iliustracija 14 puslapyje]

Įsteigtas iš meilės artimui

Jehovos liudytojų ryšių su ligoninėmis komiteto tikslas — skatinti gydytojų ir pacientų bendradarbiavimą. Todėl prireikus komitetas padeda liudytojams surasti kompetentingų gydytojų, gerbiančių ligonio norą paklusti Biblijos priesakui ‘susilaikyti nuo kraujo’ (Apaštalų darbų 15:20).

[Iliustracija 13 puslapyje]

Neija, Stefani ir Džailtonas

[Iliustracija 13 puslapyje]

Luizas, Alina ir Fabiana

[Iliustracija 13 puslapyje]

Alina ir Rozmari