Biblijos požiūris

Kodėl Jėzaus sekėjai nekenčiami?

„Paskui jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami“ (MATO 24:9).

ŠIUOS žodžius Jėzus pasakė likus vos kelioms dienoms iki buvo žiauriai nužudytas. Paskutinį vakarą savo ištikimiems apaštalams jis kalbėjo: „Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios“ (Jono 15:20, 21). Bet kodėl žmonės turėtų nekęsti tų, kas paklūsta Jėzui ir stengiasi juo sekti? Juk Jėzus aukojosi kitų labui, guosdamas vargšus ir suteikdamas viltį prislėgtiesiems.

Biblija atskleidžia konkrečias tokios neapykantos priežastis. Jas patyrinėję suprasime, kodėl Kristaus sekėjai šiais laikais susiduria su panašiu priešiškumu.

Priešiškumas dėl neišmanymo

Jėzus savo mokiniams pasakė: „Ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui. Jie tai darys, nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta“ (Jono 16:2, 3). Nors daugelis persekiotojų manė, jog tarnauja tam pačiam Dievui kaip ir Jėzus, iš tiesų buvo suklaidinti paplitusių įsitikinimų bei tradicijų. Jie turėjo „uolumo Dievui, tačiau be pažinimo“ (Romiečiams 10:2, Brb). Vienas iš tokių priešininkų buvo Saulius iš Tarso, vėliau tapęs krikščionių apaštalu Pauliumi.

Saulius priklausė politiškai įtakingai fariziejų, prieš krikščionis nusistačiusių žydų, sektai. „Esu buvęs piktžodžiautojas, persekiotojas ir smurtininkas, — vėliau prisipažino jis ir paaiškino, — taip elgiausi dėl neišmanymo ir netikėjimo“ (1 Timotiejui 1:12, 13). Tačiau sužinojęs tiesą apie Dievą ir jo Sūnų, tuojau pat pasikeitė.

Ne vienam buvusiam persekiotojui panašiai atsitinka ir šiais laikais. Negana to, kai kas iš jų, kaip ir Saulius, patys tampa persekiojamaisiais. Vis dėlto jie ne atmoka piktu už pikta, o paklūsta Jėzaus raginimui ‘mylėti savo priešus ir melstis už savo persekiotojus’ (Mato 5:44). Jehovos liudytojai stengiasi taikyti šį patarimą, vildamiesi, kad galiausiai bent jau kai kurie priešininkai irgi pasikeis.

Priešiškumas iš pavydo

Nekęsti Jėzaus daugelį skatino pavydas. Pavyzdžiui, Romos vietininkas Poncijus Pilotas „žinojo, kad aukštieji kunigai jį [Jėzų] buvo įskundę iš pavydo“, siekdami, kad šis būtų prikaltas prie stulpo (Morkaus 15:9, 10). Ko žydų religiniai vadovai Kristui pavydėjo? Viena, jo populiarumo tarp paprastų žmonių, kuriuos patys niekino. „Visas pasaulis eina paskui jį“, — piktinosi fariziejai (Jono 12:19). Panašiai ir vėliau, kai žmonės palankiai reagavo į Kristaus sekėjų tarnystę, religinius priešininkus vėl „apėmė pavydas“, ir jie ėmė persekioti šiuos gerosios naujienos skelbėjus (Apaštalų darbų 13:45, 50).

Kartais priešininkus erzina geras Dievo tarnų elgesys. Apaštalas Petras bendratikiams  rašė: „Todėl jiems stebėtina, kad jūs nebebėgate kartu su jais pasinerti į tą patį palaidumo verpetą, ir jie piktžodžiauja“ (1 Petro 4:4). Tokį neigiamą požiūrį galima pastebėti ir šiandien. Be abejo, dėl to, kad vengia blogo elgesio, tikrieji krikščionys nelaiko savęs teisuoliais, pranašesniais už kitus. Tai būtų nekrikščioniška, nes visi esame nuodėmingi ir mums reikia Dievo gailestingumo (Romiečiams 3:23).

Nekenčiami, nes „nėra iš pasaulio“

„Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje“, — sakoma Biblijoje (1 Jono 2:15). Kokį „pasaulį“ apaštalas Jonas turėjo omenyje? Žmoniją, atitolusią nuo Dievo ir paklūstančią Šėtonui — „šio pasaulio dievaičiui“ (2 Korintiečiams 4:4; 1 Jono 5:19).

Gaila, tačiau mylintieji pasaulį su jo piktais darbais neretai priešinasi tiems, kas stengiasi gyventi pagal Biblijos mokymus. Todėl Jėzus savo apaštalams kalbėjo: „Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs — ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia“ (Jono 15:19).

Kaip liūdna, — Jehovos tarnai nekenčiami už tai, kad laikosi nuošaly nuo Šėtono valdomo pasaulio, apimto korupcijos, neteisybės, smurto! Nemažai nuoširdžių žmonių nori pasaulį padaryti geresnį, bet nepajėgia išsivaduoti iš nematomo valdovo įtakos. Šėtoną gali įveikti tiktai Jehova Dievas — ir įveiks, visiškai sunaikindamas tarsi ugnimi! (Apreiškimo 20:10, 14).

Ta nuostabi perspektyva yra viena pagrindinių temų „karalystės Evangelijoje“, kurią visame pasaulyje garsina Jehovos liudytojai (Mato 24:14). Jie įsitikinę, jog tik Dievo Karalystė, arba Dievo įsteigta valdžia, vadovaujama Kristaus, žemėje užtikrins amžiną taiką ir laimę (Mato 6:9, 10). Todėl Dievo pritarimą laikydami žymiai svarbesniu nei žmonių, liudytojai ir toliau skelbs apie šią Karalystę.

AR ŽINOTE?

● Kodėl Saulius iš Tarso persekiojo Kristaus mokinius? (1 Timotiejui 1:12, 13)

● Kokiu blogu motyvu vadovavosi Jėzaus priešai? (Morkaus 15:9, 10)

● Koks krikščionių požiūris į pasaulį? (1 Jono 2:15)

[Iliustracija 21 puslapyje]

1945 metais Kvebeke (Kanada) įtūžusi minia užpuolė Jehovos liudytojus, skelbiančius gerąją naujieną apie Dievo Karalystę

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy Canada Wide