Atsirado atsitiktinai ar buvo sukurta?

Sraigės kiautas

● Sraigės Crysomallon squamiferum turi patį tvirčiausią gamtoje žinomą kiautą. Jos gyvena Indijos vandenyno dugne ir pajėgia atlaikyti slėgį net maždaug 2400 metrų gylyje. Negana to, šiems mažiems moliuskams nekenkia nei didelis vandens rūgštingumas, nei temperatūros svyravimai, net trykštančios karštosios versmės. Kiautas apsaugo ir nuo grobuonių.

Pamąstykite. Sraigės Crysomallon squamiferum kiautas yra trijų sluoksnių. Išorinis sudarytas iš geležies sulfidų, tarpinis panašus į baltymų sluoksnį, kokį turi ir kitų sraigių kiautai, vidinis — iš kalcio karbonato, vadinamo aragonitu. Trisluoksnis kiautas gelbsti sraiges nuo plėšrių krabų, kai šie stipriomis žnyplėmis stengiasi jį sutraiškyti. Kartais krabas žnyplėse spaudžia sraigę kelias dienas, bet lieka nieko nepešęs.

Kaip rašoma žurnale Discover, naudodami specialų įrankį su deimantiniu antgaliu, tyrinėtojai išsiaiškino, kad „išorinis kiauto sluoksnis turi savybę suskilinėti ir sugerti energiją. Išplisdami tik šiame sluoksnyje, mikroskopiniai įtrūkiai neleidžia atsirasti didesniems [...].“ Tuo pat metu mechaninę energiją sugeria ir tarpinis sluoksnis.

Mokslininkai tikisi sukurti medžiagą, analogišką sraigės kiautui, ir ją panaudoti stipresnių šalmų, neperšaunamų liemenių, laivų bei lėktuvų korpusų gamybai. „Iš šios medžiagos būtų galima pagaminti net vamzdžius naftotiekiui Arkties vandenyne, kur į juos dažnai gali atsitrenkti ledkalniai“, — teigiama žurnale Discover.

Ką manote? Ar sraigės Crysomallon squamiferum kiautas atsirado atsitiktinai, ar buvo sukurtas?

[Schema 23 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Deimantinis antgalis

Išorinis sluoksnis

Tarpinis sluoksnis

Vidinis sluoksnis

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 23 puslapyje]

Courtesy Anders Warén