DAUGELIS jaunuolių mėgsta susiburti draugėn, ir tai nieko bloga. Apie svečiavimąsi palankiai atsiliepiama net Biblijoje.

Ar žinojai?

• Jobo sūnūs keldavo šeimos vaišes (Jobo 1:4).

• Jėzus dalyvavo vestuvių puotoje (Jono 2:1-11).

• Pirmojo amžiaus krikščionys lankydavosi vieni pas kitus (Apaštalų darbų 2:46, 47).

Niekas nepaneigs, kad leisti laiką su draugais gera. Deja, kai kurių vakarėlių atgaiva nepavadinsi.

PASAKOJIMAS. „Mane pakvietė į vakarėlį, kur galėjo ateiti kas panorėjęs. Pobūvis vyko vieno vaikino namuose, kurio tėvai buvo išvykę. Nusprendžiau neiti ir dėl to džiaugiuosi! Kitą dieną sužinojau, jog svaigalų ten buvo tiek, kad kai kas nusigėrė, o trys vaikinai net iki sąmonės netekimo. Be to, kilo muštynės, ir iškviesta policija vakarėlį išvaikė“ (Džanel).

PAMOKA. Nepalik visko savieigai! Ar vakarėlį organizuoji pats, ar esi kviečiamas, išsiaiškink viską, kad galėtum atsakyti į tolesniuose puslapiuose iškeltus klausimus. Tuomet, pobūviui pasibaigus, veikiausiai liks vien malonūs prisiminimai ir nė lašo kartėlio.

„Kartą, kai buvome susirinkę pas vieną draugę, jos mama žinojo, ką kiekvienas veikiame. Net kai ėjau pasiimti iš automobilio švarką, pasiteiravo, kur einu. Ar ji buvo pernelyg įtari? Galbūt. Bet aš neįsižeidžiau, nes supratau, kad atsarga gėdos nedaro“ (Kim).

„Esu dalyvavusi puikiuose vakarėliuose. Manau, jie pavyko todėl, kad dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės. Be to, organizatoriai viską buvo gerai suplanavę, todėl netrūko smagios veiklos ir niekas nenuobodžiavo“ (Andrėja).