Alpių piemenų ragas. Skambus muzikos instrumentas

ŠVEICARIJOS ALPIŲ gyventojai šimtus metų palaikydavo ryšį unikaliu instrumentu — piemenų ragu. Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad jį pūsti būtų patogu, nes ragas dukart viršija žmogaus ūgį. Vis dėlto šį instrumentą galima neštis viena ranka. Kai kurie ragai netgi išardomi į kelias dalis ir lengvai telpa į nedidelį dėklą. Alpių aukštikalnių  slėniuose rago garsai sklinda net iki dešimties kilometrų!

Kaip jį padaryti

Paprastai ragai daromi iš kalninių eglių, paplitusių vaizdingose Šveicarijos Alpėse. Kadangi šie medžiai auga ant stačių šlaitų, jų kamienas nuo pagrindo būna išlinkęs.

Išsirinkęs medį, meistras atsargiai perpjauna kamieną išilgai ir specialiais kaltais išskobia abi jo puses. Vien šis darbas trunka apie 80 valandų! Tada išskobtoji pusė iki glotnumo nušlifuojama, abi kamieno dalys suklijuojamos ir standžiai apvyniojamos, kol klijai sudžius. Be to, pritvirtinama medinė kojelė, ant kurios ragas pastatomas, kai pučiamas. Galiausiai, įtvirtinus tinkamą pūstuką ir ištapius arba išraižius platųjį galą, instrumentas padengiamas vandeniui atspariu laku.

Kam buvo naudojamas

Ne vieną šimtmetį, ganydami bandą aukštikalnių pievose, piemenys rago garsais savo šeimoms žemiau slėniuose pranešdavo, kad laikosi gerai. Tačiau pagrindinė šio instrumento paskirtis buvo, atėjus melžimo laikui, surinkti bandą į vieną vietą. Šveicarų ūkininkai nuo seno tikėjo, kad malonus Alpių rago garsas ramina melžiamas karves.

Žiemą, kai slėniuose jos būdavo sugenamos į tvartus, daugelis piemenų iškeliaudavo į miestą ir pelnydavosi kaip gatvės muzikantai. Be to, senovėje Alpių rago garsai vyrus netgi kviesdavo į karą.

Kaip jį pūsti

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pūsti ragą nesudėtinga. Juk jame nėra nei skylučių, nei klavišų, nei vožtuvų. Tačiau sunkiausia reguliuoti oro srautą, nes nuo jo stiprumo priklauso garso tonas.

Alpių ragu išgaunama dvylika skirtingų garsų. Kadangi šiuo instrumentu įmanoma atlikti ne kiekvieną melodiją, jam rašomi specialūs kūriniai, ir įgudęs muzikantas juo geba pademonstruoti tikrą virtuoziškumą.

Garsūs kompozitoriai į savo kūrinius orkestrui yra įtraukę ne vieną rago partiją. Pavyzdžiui, „Pastoralinę simfoniją“ orkestrui ir corno pastoritio — partiją tam tikros rūšies ragui — parašė Volfgango Amadėjaus Mocarto tėvas Leopoldas Mocartas. Šveicarijos Alpių rago garsus fleitomis ir ragais imitavo Bramsas. Siekdamas atkurti piemenų gyvenamosios aplinkos atmosferą, savo „Pastoralinėje simfonijoje“ tą patį padarė Bethovenas.

Šveicarų rašytiniuose šaltiniuose Alpių ragas pirmąkart paminėtas 1527 metais sąskaitybos knygoje, priklausiusioje Šv. Urbono vienuolynui. Įstabaus grožio Šveicarijos Alpių pievose švelnus rago garsas tebeskamba ir dabar, praėjus beveik penkiems šimtams metų.

[Iliustracija 15 puslapyje]

Alpių ragą galima išardyti ir neštis viena ranka