DAUGELYJE šalių homoseksualiniai santykiai laikomi vis priimtinesniais. Grupė tikinčiųjų, priklausančių vienai bažnyčiai Jungtinėse Valstijose, reikalauja Biblijos mokymą apie homoseksualumą interpretuoti „vadovaujantis šiuolaikine samprata“. Brazilijoje vienas pastorius, neseniai susituokęs su tos pačios lyties asmeniu, irgi paskatino Bažnyčią „į Bibliją pažvelgti naujaip“ ir priimti modernų požiūrį.

Kita vertus, kas homoseksualiniams santykiams nepritaria, dažnai kaltinami homofobija arba išankstine nuostata. O kas iš tikrųjų apie homoseksualumą sakoma Biblijoje?

Koks Biblijos požiūris?

Biblija neskatina nusistatymo prieš žmones. Tačiau jos pozicija homoseksualinių santykių klausimu aiški.

„Nesugulsi su vyriškiu tarsi su moterimi; tai pasibjaurėtina“ (Kunigų 18:22).

Mozės Įstatyme šis draudimas buvo vienas iš daugelio moralės įstatų, duotų būtent Izraelio tautai. Tačiau net ir tuo atveju, nesvarbu, kas šitaip elgtųsi — žydai ar nežydai — Dievo požiūris į homoseksualinius santykius vienareikšmis: „Tai pasibjaurėtina.“ Izraelio kaimyninėse tautose buvo paplitęs homoseksualumas, kraujomaiša, svetimavimas ir kiti Įstatymo draudžiami dalykai. Todėl Dievas tas tautas laikė nešvariomis (Kunigų 18:24, 25). Ar krikščionių laikais Biblijos požiūris pasikeitė? Apžvelkime šias Rašto eilutes:

„Dievas atidavė juos gėdingam geidulingumui: jų moterys prigimtinius santykius iškeitė į priešingus prigimčiai; panašiai ir vyrai, palikę prigimtinius santykius su moterimis, degte užsidegė geiduliu vienas kitam, vyrai su vyrais darydami begėdystes“ (Romiečiams 1:26, 27).

Kodėl Biblijoje homoseksualiniai santykiai laikomi nenatūraliais ir pasibjaurėtinais? Todėl, kad Dievas tokių santykių nebuvo numatęs. Iš jų negimsta palikuonys. Biblijoje tai prilyginama maištingų angelų, vėliau tapusių demonais, santykiams su moterimis prieš Nojaus laikų tvaną (Pradžios 6:4; 19:4, 5; Judo 6, 7). Abiem atvejais šitokie santykiai, Dievo požiūriu, nenatūralūs.

Ar homoseksualumas pateisinamas?

Kai kas gali galvoti, kad dėl prigimties, aplinkos arba patirtos traumos, pavyzdžiui, seksualinės prievartos, polinkis į homoseksualumą pateisinamas. Tikrai ne. Apsvarstykime vieną pavyzdį. Žmogus galbūt paveldėjo polinkį į svaigalus arba augo šeimoje, kur buvo jais piktnaudžiaujama. Aišku, dauguma tokį atjaustų. Tačiau niekas jo neskatintų toliau svaigintis ar nuleisti rankas ir nebekovoti su šiuo polinkiu vien dėl to, kad jį paveldėjo iš tėvų ar taip buvo auginamas.

Panašiai ir šiuo atveju Biblija nesmerkia žmonių, kovojančių su savo homoseksualumu, tačiau jokiu būdu netoleruoja  tokių santykių, ar polinkis į juos buvo paveldėtas genetiškai, ar įgytas kitokiu būdu (Romiečiams 7:21-25; 1 Korintiečiams 9:27). Priešingai, Biblija siūlo praktinę pagalbą ir skatina tokiems geismams nepasiduoti.

Kokia Dievo valia homoseksualiems žmonėms?

Biblija mus patikina, jog Dievas trokšta, kad „visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų aiškų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:4). Nors jis homoseksualius santykius smerkia, neapykantos tokiems žmonėms nekursto.

Suprantama, Dievo požiūrio į homoseksualumą sumenkinti negalima. Biblijoje, Pirmajame laiške korintiečiams 6:9, 10 aiškiai perspėjama, kad „vyrai, kurie tenkinasi su vyrais [...] nepaveldės Dievo karalystės“. Bet 11-oje eilutėje randame paguodžiančią mintį: „Kai kurie iš jūsų tokie buvote, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo dvasia.“

Tie, kas nuoširdžiai troško garbinti Dievą, kaip jam patinka, buvo mielai priimami į pirmųjų krikščionių bendruomenę. Su visais nuolankiai ieškančiais Dievo pritarimo taip pat elgiamasi ir šiandien. Žinoma, su tais, kas priderina savo gyvenseną prie Biblijos reikalavimų, o ne su bandančiais interpretuoti Bibliją pagal savo polinkius.

AR KADA PAGALVOJOTE?

● Koks Dievo požiūris į homoseksualinius santykius? (Romiečiams 1:26, 27)

● Ar Biblija skatina diskriminuoti homoseksualių polinkių žmones? (1 Timotiejui 2:4)

● Ar kovoti su tokiais geismais įmanoma? (1 Korintiečiams 6:9-11)

[Iliustracija 29 puslapyje]

Ar reikėtų Dievo požiūrį į homoseksualumą interpretuoti naujaip?